Paėmus šio torto receptą iš interneto ir atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad norint padaryti šį tortą namuose (klasikinį, be spanguolių), produktams reikėtų išleisti apytiksliai 7,73 eurų (26,7 Lt) (perkant geros kokybės produktus be akcijų/nuolaidų). Tortui reikėtų šių produktų: apie 600 g miltų (apie 0,46 euro; 1,6 Lt), 225 g grietinės (apie 0,72 euro; 2,5 Lt), 425 g sviesto (apie 2,89 eurus; 10 Lt), 1,2 l pieno (apie 0,87 euro; 3 Lt), 9 kiaušinių trynių (apie 1,45 eurus; 5 Lt), 200 g cukraus (apie 0,17 euro; 0,6 Lt), 1 vanilės ankšties (apie 0,87 euro; 3 Lt), 1 šaukštelio druskos (apie 0,009 euro; 0,03 Lt), 1 šaukšto brendžio (apie 0,29 euro; 1 Lt).
Tokio torto svoris gautųsi apie 2,6 kg, taigi 1 kg torto kainuotų apie 2,97 eurus (10,27 Lt) (skaičiuojant tik produktų kainas). Vadinasi, jei kepykloje 1 kg torto kainuoja 29 eurus (100,13 Lt), tai jis 10 kartų brangesnis už gamintą namuose tortą. Ne tris kartus ir ne penkis, o net 10 kartų (!). Jei norėtumėte pirkti visą tortą iš kepyklos (pavyzdžiui, šeimos nario gimtadieniui), tektų sumokėti apie 75 eurus (260 Lt). Už tokią pinigų sumą būtų galima nusipirkti, pavyzdžiui, naujus vidutinės kokybės tikros odos batus, naują rankinę, naudotą dviratį arba ne patį geriausią, bet naują neišmanųjį telefoną tiesiai iš salono su 2 metų garantija, arba visus metus, kiekvieną dieną be apribojimų kalbėtis telefonu ir siųsti žinutes, kiek tik širdis geidžia.
Suprantama, be tortui pagaminti perkamų produktų dar kainuoja ir elektra, vanduo, indų ploviklis, ir, žinoma, darbas. Bet ar pagaminti tortą tikrai sudėtingiau ir užtrunka daugiau laiko nei pagaminti batus, rankinę, dviratį ar telefoną? Juk visi puikiai supranta, kad pagaminti masinės gamybos produktą visada kainuoja pigiau nei gaminti vieną produktą namuose. Juk kepykla nekepa tik 1 torto per dieną. Tuo pačiu kepimu orkaitėje (naudojant tą pačią elektrą) galima iškepti keletą kepinių. O ir orkaitė namuose ir kepykloje tikrai skiriasi savo dydžiu ir galimybėmis. Be to, kepykla perka produktus didmeninėmis kainomis, kurios yra tikrai žemesnės už mažmenines kainas. Taip pat greičiausiai produktai perkami įmonės vardu, todėl sumokėtas PVM sugrįžta, be to, šios išlaidos pripažįstamos sanaudomis (jos mažina apmokestinamąjį pelną, taigi ir pelno mokestį).
Palyginus paminėtos kepyklos torto „Napoleonas“ kainą su minimalia mėnesine alga, kuri nuo 2015 m. liepos 1 d. siekia 325 eurus, t. y. apie 1122 Lt, galima matyti, kad nusipirkus vieną tortą iš kepyklos už 75 eurus (260 Lt) būtų išleisti apie 23 proc. nuo mėnesinio atlyginimo. Beveik ketvirtadalis atlyginimo – vienam tortui. Daug ar mažai?
Verta pridurti, kad tortas „Napoleonas“ tikrai nėra tortas iš „brangiausiųjų“ kategorijos, į kurių sudėtį įeina brangesni produktai, tokie kaip pavyzdžiui, šokoladas, riešutai (graikiniai riešutai, pistacijos, migdolai), maskarponės ar rikotos sūris ir pan. Stebina ir tai, kad tokia kaina pardavinėjamas vidutinio brangumo tortas, o ne šakotis, šimtalapis ar kitas kepinys, kuriam pagaminti reikia žymiai brangesnių produktų, daugiau laiko ir specialios įrangos. Be to, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis tortas pardavinėjamas ne restorane, o paprastoje kavinėje ir ne Paryžiaus, Berlyno ar Oslo, o Vilniaus centre. Akivaizdu, kad tokia kaina yra dirbtinai ir labai smarkiai išpūsta.
Dabar pabandykime pagal tą patį produktų kainos sudarymo principą panagrinėti kito kepinio – duonos kainas. Norint namuose išsikepti 1 kg duonos (be papildomų priedų) kokybiškiems produktams reikėtų išleisti apie 1,15-1,45 eurus (4-5 Lt). Vadinasi, prabangioje kepykloje 1 kg duonos turėtų kainuoti 10 kartų daugiau, t. y. Apie 11,5-14,5 eurų (40-50 Lt.) Gal kas norėtų nusipirkti tokios duonos? 0,5 kg duonos kepaliukas už 5,79 eurus (20 litų). Brangu? Kepyklos šeimininkė galėtų pasakyti, kad jų duonai naudojamas tik natūralus raugas, kad jų duona ilgai minkoma rankomis, kad į duoną dedami tik aukščiausios kokybės produktai, kad tokios duonos niekur kitur nenusipirksite. Bet ar verta mokėti tokius pinigus už tokią prekę?
Parduotuvėse parduodamos duonos kilogramo kaina svyruoja maždaug nuo 1,5 (apie 5 Lt) iki 3,2 euro (apie 11 Lt). Už 3,2 eurus galima nusipirkti kilogramą pačios aukščiausios kokybės, su įvairiais sveikatai naudingais priedais (sėlenomis, grūdais, linų sėmenimis ir t.t.), rankų darbo duonos be jokių sintetinių maisto priedų. Turbūt niekam nekyla abejonių dėl to, kad duoną kepančios įmonės dirba pelningai ir iš parduodamos duonos ne tik išmoka atlyginimus darbuotojams, sumoka mokesčius už elektrą, vandenį, bet ir gauna pelną. Net jei duonos kilogramo kaina siekia tik 1,5 eurus (5 Lt), įmonėms apsimoka kepti duoną. Nesunku būtų paskaičiuoti, kiek kartų tokių įmonių pelnas išaugtų, jei jų kepamos duonos 1 kg kaina būtų 5,79 eurai (20 litų).
Gal ir yra teisūs tie, kurie mano, kad jei yra žmonių, leidžiančių sau nemąstyti ir neskaičiuoti savo pinigų, ir perkančių tokiose kepyklose parduodamus kepinius, tai nėra čia jokios problemos. Kita vertus, koks yra tokios kepyklos savininkės apetitas pinigams? Įdomu dar ir tai, kad mūsų valstybėje nėra jokių įstatymų, ribojančių parduodamų prekių kainas arba pelno maržą. Tokiu būdu leidžiama vešėti žmogaus godumui. Galbūt kai kam atrodo, kad jei žmogus už 1 euro vertės prekę sumoka 100 eurų, tai pats yra kaltas. Bet juk ne visi žmonės yra išprusę ir ne visi apie viską išmano. Todėl valstybė galėtų pasirūpinti savo piliečiais, kad jie nebūtų taip skaudžiai apgaudinėjami, ir, kad iš jų uždirbtų pinigų įmonės nesikrautų sau lengvo ir greito pelno.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kaip DELFI anksčiau teigė kepyklėlės „Pinavija“ direktorė Vilma Barkauskaitė, skaitytojai pasiskundus, kad ji už torto gabalėlį sumokėjo 10 eurų, tokia kaina mokama už kokybę, rankų darbą, laiko sąnaudas ir kitus resursus, kurio pareikalauja kepinių gamyba. „Žmonės gali rinktis, kiek torto gabalėlio jiems atpjauti, ir mes pasveriame. Pats „Napoleonas“ yra mūsų pagrindinis tortas. Jo gamybai yra naudojama ir prancūziškas konjakas, ir smetoniškas sviestas. Tie produktai, kurie iš tikrųjų ir kainuoja labai brangiai. Pati gamyba vyksta rankomis, kapojama tešlytė. Tai ir laiko atžvilgiu gamyba užtrunka ilgai. Tai susideda į bendrą kainą – 29 eurus už kilogramą“, - DELFI sakė V. Barkauskaitė.
Jos teigimu, euro įvedimas kainai neturėjo jokios įtakos mat kepinių kaina svyruoja priklausomai nuo produktų kainos rinkoje – todėl kartais ji būna kiek didesnė, o kartais kiek mažesnė. „Žmonės, kurie supranta, kas yra kokybiškas produktas ir iš kokių produktų turėtų būti gaminami kokybiški gaminiai, patys gamindami namuose supranta, kad iš gerų produktų gaminti brangu. Žinoma, būna komentarų, kad brangu, bet nesusimąstoma apie smulkmenas, kurios irgi kainuoja. Tarkim pas mus žmogus atėjęs atsigerti kavos geria iš rankų darbo puodelių, kurie irgi kainuoja. Investicija yra visame kame. Aplinka žmonės, kurie pas mus dirba, visi tie dalykai ir sueina į bendrą kainą. Kai to nežinai, pasižiūri į kainą, žinoma, ji atrodo tokia, kokia yra“, - juokiasi pašnekovė.
Norite pasidalinti savo patirtimi? Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: