Pastebėjau, kad man pasakojant apie savo antrąją pusę manoji draugė vis suka žvilgsnį į šalį, neramiai muistosi kėdėje ir tarytum nori, bet nesiryžta man kažką pasakyti.
- Rėžk nedvejodama, – padrąsinau ją.
Ir ji rėžė. Smogė man iš peties. Gerai, kad sėdėjau. Nes staiga išgirdusi, jog vyras įsitaisė meilužę, ko gero susvyruotų ne viena moteris. Juolab ta, kuri nė neįtarė, kad už jaukaus šeimyninio lizdelio sienų prieš jos mylimą balandėlį plunksnas purena dar viena paukštytė.
Nepamenu, kaip atsisveikinau su drauge ir parskuodžiau namo. Galvoje pakaitomis su įniršiu sukosi pačios įvairiausios mintys. Gal tai netiesa? Ar seniai? Kodėl aš nieko neįtariau? Kiek toli pažengę tie santykiai? Kaip man elgtis? Kaip įsitikinti? Kaip susitvardyti ir neiškelti skandalo? O gal be jokių pasiaiškinimų sukrauti savo mylimajam lagaminą?
Nežinodama ko griebtis patikrinau vyro švarkų ir striukių kišenes, bet neaptikau jose nieko įtartino. Atvėsau. O kol sutvarkiau namus ir paruošiau vakarienę, mano nervai beveik visiškai nurimo – juk iš tiesų draugės informacija galėjo būti klaidinga: mano vyrą ji buvo mačiusi gal tik du ar tris kartus, tad tikrai galėjo apsirikti. Todėl nutariau apsimesti nieko neįtarianti, bet gerokai padidinti budrumą ir leisti sau mažumėlę pašnipinėti. Tiesą sakant, mintis, kad esu apgaudinėjama, nebuvo labai džiugi, tačiau nesučiupusi jaučio už uodegos neketinau pulti į paniką ir griauti santuokos.
Tą vakarą mano vyras į namus sugrįžo ne vėliau kaip ir kiekvieną kartą. Anksčiau aš niekada į tai nė neatkreipdavau dėmesio, tačiau tąkart manyje sukirbėjo įtarimas: tik valanda. Tačiau.
Gudraudama pamėginau jį apkabinti, pasistiebiau pabučiuoti ir, mano dideliam nustebimui, jis tarytum nepastebimai ir intuityviai loštelėjo atgal... Neišsidaviau, kad sutrikau, tik pradėjau dar atidžiau jį stebėti. Tačiau nesugebėjau nuslėpti savo padidinto budrumo ir įtarumo – mano balandėlis suprato, kad yra stebimas lyg per didinamąjį stiklą. Net eidamas praustis į vonios kambarį jis nešdavosi ir savo mobilųjį telefoną. O naktimis vis rečiau, skubočiau ir šalčiau jis beatlikdavo savo vyrišką pareigą... Iš esmės tada man ir tapo aišku, kad manoji draugė neklydo.
Vieną gražią dieną švarutėlį kaip kūdikį po vonios pasikviečiau savo vyrą išgerti vyno ir pasikalbėti. Jis akivaizdžiai sutriko, tačiau atsisėdo priešais mane ir mėgino paslėpti savo nerimą. Tačiau aš jau neketinau žodžių vynioti į vatą, o tiesiai šviesiai jo paklausiau, ar neketina apsispręsti ir pasirinkti kurią nors vieną iš mūsų dviejų. Jis gynėsi, pyko, kad aš išsigalvoju ir žeminu jį savo įtarinėjimais, o galų gale net apkaltino mane, kad aš pati, kur bepasisukčiau, nuolat esu apiberiama vyrų dėmesiu ir komplimentais. Na, žodžiu, mano vyras stengėsi mane įtikinti, kad veikiau aš pati įsitaisysiu meilužį, nei jis susiras kokią nors kitą moterį.
Vieną gražią dieną suskambo durų skambutis. Žvilgterėjusi pro akutę pamačiau... gėles. Širdis net suspurdėjo iš džiaugsmo – pagalvojau, kad tai mano vyras nusprendė sugrįžti pas mane ir atsiprašyti už savo paklydimą. Tačiau tai buvo ne jis. Puokštę gėlių man atsiuntė nepažįstamas gerbėjas: tarp žiedų radau mažą širdelės formos atviruką be jokio užrašo. Gėles atnešusi mergina man nesugebėjo nieko paaiškinti ir vis tikino tikrai nesupainiojusi adreso.
Pamerkiau gėles ant stalo ir nekantriai laukiau sugrįžtančio vyro – tikėjausi, kad jis man ką nors paaiškins. Tačiau grįžęs jis baisiausiai nustebo dėl tokio dydžio puokštės ir vis krimsteldavo man vienu kitu žodeliu, esą pati turėčiau jam pasiaiškinti, iš kur atsirado šitos gražios gėlės.
Kitą savaitę istorija su puokšte pasikartojo. Ant atviruko buvo parašyta tik tiek: „Su meile“. Net nenorėjau tų gėlių imti iš jas atnešusios merginos. Tačiau tarpduryje stumdytis buvo nemandagu, tad pamerkiau naująją puokštę vietoje jau apvytusios senosios. Vyro pastabos tapo dar kandesnės. Jau net ir mano tėvai bei mūsų draugai buvo informuoti apie visiškai galvos netekusį mano garbintoją. O aš vis sukau galvą, kas tas vyrukas, dovanojantis man gėles. Perkračiau atmintį, bet taip ir nesuradau nė vieno tikėtino kandidato – mano santykiai su pažįstamais vyrais tikrai neperžengė padorumo ribų ir nors buvo šilti, bet grynai draugiški. Nė vienas neturėjo preteksto tikėtis ko nors daugiau.
Tiesą sakant, per tas gėles netekau ramybės, tačiau savotiškai džiaugiausi, nes gerbėjo paieškos padėjo mano mintims atitrūkti nuo liūdesio dėl yrančios santuokos, o be to, buvo smagi dirgli vyro reakcija ir malonus pro jo kandumą vis švysčiojantis pavydas.
Šitaip gavau trečią, ketvirtą, penktą puokštę. Vyras jau akivaizdžiai niršo, ir net pradėjo remti mane prie sienos, reikalaudamas pasiaiškinti. Po septintosios puokštės, kurioje vietoje atviruko buvo pritvirtinta mažutė kaspinėliu papuošta dėželė su auksiniu žiedeliu, jis ėmė grasinti man skyrybomis. Net žiežirbos skraidė nuo mūsų pykčio, pamažu tampančio abipuse neapykanta. Tačiau vieną kartą puokštę pristatanti mergina atėjo vėliau nei įprastai, ir duris jai atidarė mano vyras. Supratusi, kas nutiko, puoliau prie durų gelbėti situacijos – nenorėjau, kad niekuo dėta mergina kartu su visa puokšte būtų nuleista laiptais žemyn tiesiai į gatvę, bet... stabtelėjau prieškambaryje, išgirdusi tylų pašnekesį...
Net amo netekau, išgirdusi jų žodžius: mergina buvo nustebinta, kad gėles priima tas pats vyriškis, kuris jas ir užsakė. Tai, ką išgirdau, mane visiškai pribloškė. Vadinasi, mano „slaptasis gerbėjas“ iš tiesų yra ne kas nors kitas, o mano pačios vyras! Gudrutis, sugalvojęs neprilygstamą planą kaltę dėl žlugusių santykių suversti man. Apkaltinti mane neištikimybe, išdavyste ir melu. Antrą kartą palikti mane kvailio vietoje. Juk iš tiesų – kuris gi vyras norėtų būti toks pažemintas, kad gyventų su akivaizdžiai meilužį įsitaisiusia moterimi... O tuo labiau, kai apie tai jau žino beveik visas miestas...
Skyrybų proceso nenoriu nė prisiminti. Džiaugiausi, kai viskas buvo nugrimzdę į praeitį. O visoms moterims noriu pasakyti: jei be priežasties gaunate gėlių, priežastis, vis dėlto, yra...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi – kada supratote, kad jūsų santykiuose yra ir trečias žmogus? Kaip elgėtės? Ar teko su juo susitikti akis į akį. Tuos, kurie kartą jau patyrė neištikimybės skonį, prašome pasidalinti mintimis: kaip suprasti, kad lovoje šalia naktį miegantis žmogus svajoja apie kitą?
Savo istorijas iki birželio 23 d. prašome siųsti el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santuoka“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia. Net trijų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiu prizu – „Clinique“ kosmetikos rinkiniu su kosmetine.