Prezidentės žvilgsnis nukreiptas į globos įstaigose augančius vaikus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia įvairias reformas ir tuo didžiuojasi. Daug kalbama apie šeimos svarbą ir rizikos šeimų socialinių įgūdžių stiprinimą. Tačiau šiame gražių kalbų kontekste paprasčiau nematyti to, kas vyksta visai šalia. Gal būtent todėl atsakingos, kontrolės funkcijas atliekančios institucijos ir nepastebi, jei kuriame kaimo vaikų dienos centre veiklos iš esmės nevyksta. O gal tai tampa ir nebesvarbu – finansavimas skiriamas, reikalingos ataskaitos pateikiamos laiku ir tinkama forma. Ataskaitos nutyli, jog vaikų dienos centre dirba „savi žmonės“, kuriems nereikalingas nei pedagoginis išsilavinimas, nei specialios žinios. Ir nors mokami pinigai nėra dideli, bet už nieko neveikimą dar gauti ir atlygį – visai neblogai.
Atidėjus ataskaitas ir formas lieka tik klausimas, kam išvis reikalingi vaikų dienos centrai? Kokios paslaugos juose turėtų būti teikiamos ir kokias naudas vaikams bei vietos bendruomenėms jie teikia? O gal jie tėra dar viena afera, imituojanti rūpinimąsi vaikų gerove ir tam tikroms atsakingoms institucijoms uždedanti dar vieną pliusą?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje skelbiama: „Vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų gavėjai – socialinės rizikos šeimose, kurios yra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitą bei nepasiturinčių gyventojų, kurie gauna socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, vaikai. Vaikų dienos centruose dažniausiai teikiamos paslaugos – popamokinis vaikų užimtumas, pamokų ruoša, ugdomi saviraiškos, socialiniai, higienos įgūdžiai, fizinis lavinimas, sportinė veikla, kompiuterio raštingumas, suteikiamos maitinimo paslaugos, organizuojami renginiai, kultūrinis ugdymas, ekskursijos, stovyklos, teikiamos logopedo, psichologo paslaugos, socialinės paslaugos bei materialinė pagalba šeimos nariams (informacijos teikimas, konsultacijos, individualūs pokalbiai, šeimos lankymas namuose, užsiėmimai grupėse, paskaitos, bendri renginiai su vaikais ir kita.).“
Atrodytų, ko daugiau ir bereikia. O kaip viskas vyksta ataskaitų nenuspalvintoje realybėje? Tikiu, kad yra ir tokių, kurie atitinka didžiąją dalį nurodytų reikalavimų ir kokybiškai teikia įvardytas paslaugas. Nesu kontroliuojančios institucijos atstovė, bet gerai žinau vieną šių daugelio Lietuvos kaimuose veikiančių vaikų dienos centrų. Vis dėlto žinodama sistemą nenustebčiau, jeigu neatitinkančių vaikų dienos centrams keliamų tikslų ir reikalavimų atsirastų daugiau, o ministerija apie tikrąją jų padėtį bei faktines veiklas nė nenutuoktų. Juk ataskaitos pateikiamos, jų forma tinkama. O kam rūpi, kiek jos atitinka tikrovę?
Gerai, jei centre dirba žmonės su užsidegimu, dėl idėjų (mat atlyginimas juoką kelią), mylintys savo darbą, negailintys nei energijos, nei laiko – tuomet viskas tampa įmanoma, visi keliami tikslai įgyvendinami, o veiklos vyksta ne tik popierinėse formaliose ataskaitose. Jei vis dėlto tokia veikla nėra miela širdžiai, o paskirti eiti pareigas neturi jokios nuovokos apie vaikų ugdymą ir lavinimą, realios naudos iš tokios centro vaikams maža, o jame vykdomas veiklas galima tapatinti ir su kai kuriomis pinigų plovimo schemomis.
Dar visai neseniai Vileikiškių kaimo vaikų dienos centras nebuvo „popierinis“. Vaikai buvo visapusiškai ugdomi ir lavinami, mokomi socialinių įgūdžių, įvairios veiklos plėtė jų akiratį ir pasaulėžiūrą. Turėjo galimybę pavalgyti, pažaisti, pasimokyti, iškylauti, išmokti įvairių rankdarbių. Smagu būdavo žiūrėti į besidžiaugiančius vaikus ir jų užsidegimą ir norą, jų pastangas viską tiesiog sugerti į save viską, kas jiems duodama. Tačiau dabar šis dienos centras pamažu tuštėja - nutilo vaikų balsai, blanksta šypsenos veiduose, vis mažiau ir naujų atradimų tų vaikų gyvenime. Ir visa tai lėmė Vileikiškių kaimo bendruomenės pirmininkas (mat vaikų dienos centras įkurtas kaip bendruomenės projektas), nusprendęs, kad ankstesniųjų veiklų nebereikia. Anot jo, vaikai per daug išlepo ir gauna per daug. Atėjo laikas pasirūpinti suaugusiais bendruomenės nariais.
Tačiau ar vaikui gali būti per daug ugdymo ir lavinimo? Ypač, jei namuose to neturi, o mokykla neturi galimybių organizuoti papildomą ugdymą? Ar gali vaikas gauti per daug socialinių įgūdžių? Ar ugdymas ir lavinimas lepina vaiką? Ar nauji vaiko įspūdžiai, atradimai ir gražesnės gyvenimo pusės atskleidimas jį paikina? Nusprendus, kad veiklos vaikus lepina ir kad jų per daug, nutrauktos anksčiau centre vykusios veiklos. Bijodami bendruomenės pirmininko įtakingumo ir autoriteto, daugelis net nedrįsta pasakyti, kad jis neteisus. O ir pačiam pirmininkui nesvarbu, jei vaikai iš neturėjimo ką veikti susimuša centre, kad centre prasidėjo patyčios, o vaikams daromas psichologinis spaudimas.
Anot jo, centras atlieka visas reikalingas funkcijas: vaikai valgyt gauna, į centrą ateiti gali. Ataskaitos pateikiamos laiku ir tinkamai, finansavimas gautas ir naudojamas. O daugiau nieko ir nereikia, juk kaimo vaikai iš neturtingų šeimų ir socialinės rizikos šeimų, ir taip visko per daug turi... Su tokiu požiūriu ir tokiais darbais mes toli nukeliausime? Negi atsakingos institucijos ir leis taip nerezultatyviai naudoti biudžeto pinigus? Negi neatsiras iš tiesų besirūpinančių skurdo ir socialinės atskirties mažinimu?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Situaciją pakomentavo tekste minimos Vileikišių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkas Zenonas Miselis:
„Pradėkime nuo pradžių. Atsistatydinus buvusiems vaikų dienos centro darbuotojams, kurių darbo sutartys buvo pratęstos nelegaliai, į vaikų dienos centrą „Lašelis“ buvo priimti žmonės, turintys ne vienerių metų patirtį su vaikų ugdymu ir auklėjimu. Galiu drąsiai teigti, kad jų kvalifikacija atitinka bendruomenės nuostatus ir visa tai yra suderinta su Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos darbuotojais, kurie kuruoja šį projektą bei neseniai tikrino mūsų vaikų dienos centro veiklą.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vaikų dienos centre vyksta įvairūs užsiėmimai, kurie ugdo vaikų socialinius įgūdžius, mažina jų socialinę atskirtį bei skatina bendrauti tarpusavyje ir būti vienos bendruomenės dalimi. Vaikų dienos centrą kiekvieną dieną lanko virš dvidešimties vaikų, kurie dalyvauja vaikų dienos centro veikloje ir lanko įvairius užsiėmimus: dailės būrelį, kurį veda tautodailininkė, dainavimo užsiėmimus su kvalifikuota pedagoge, valgymo etiketo mokymąsi, vieną kartą į savaitę vykstančius užsiėmimus su psichologe.
Iki šių metų birželio mėnesio vaikai turėjo galimybę lankyti Širvintų miesto sporto mokykloje esantį baseiną. Kadangi vasaros sezonui šis baseinas yra uždaromas, vaikai ten vėl galės lankytis rudenį. Kaip tik šiuo metu pas mus yra atvykę keli savanoriai iš Turkijos, kurie daug laiko praleidžia su vaikų dienos centrą „Lašelis“ lankančiais vaikais bei gilina jų anglų kalbos žinias. Manau, tai vaikams yra tikrai puiki ir daug naudos duodanti patirtis. Dažnai kartu su vaikais važiuojame į įvairius renginius. Kaip ir kiekvienais metais dalyvavome medelių sodinimo šventėje, kuri šiais metais vyko šalia Draučių kaimo, lankėmės Musninkų miestelio jubiliejinėje šventėje, Širvintų miesto 540-ajame gimtadienyje. Taip pat ir patys atšventėme savo penkerių metų gimtadienį prie kurio šventės organizavimo stipriai prisidėjo vaikų dienos centrą lankantys vaikai, kurie net paruošė specialų pasirodymą ir nustebino šventėje apsilankiusius savo tėvelius bei atvykusius svečius.
Aktyviausi vaikų dienos centro vaikai buvo paskatinti ir bendruomenės lėšomis buvo išvykę į stovyklą Palūšėje. Jie ten praleido penkias dienas, užsiėmė veiklomis, kurias jiems organizavo vaikų dienos centro vadovai bei bendruomenės savanoriai. Darome viską, kad vaikus šią vasarą galėtume nuvežti į dar bent kelias stovyklas, ar suorganizuoti jiems įvairių ekskursijų po Lietuvą.
Ir visa tai – realybė, nors kai kurie asmenys visais įmanomais būdais stengiasi tai neigti, bei „pila purvus“ tiek ant bendruomenės valdybos, tiek ant manęs asmeniškai. Visa tai man panašu į politinius žaidimus ar tam tikrų žmonių užgautas ir neišsipildžiusias ambicijas. Čia gyvenantys žmonės, manau, geriau galėtų nupasakoti Vileikiškių kaime esančią situaciją, papasakoti apie bendruomenės veiklas, vaikų dienos centre dirbančius darbuotojus, o taip pat ir kai kurių asmenų norą suskaldyti bendruomenę manipuliuojant vaikais.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ambicijas, o vaikai toliau išliks vieningi bei sieks užsibrėžtų tikslų.“