Augdama visada svajojau, koks bus mano vyras ir kokia šeimą turėsiu. Visada sakydavau, kad mano vyras negers alkoholio, būsiu visada mylima, džiaugsimės savo vaikučiais. Išaušo ta diena, turiu sukūrusi savo šeimą, turiu vyrą ir vaiką. Bet ar aš laiminga? Ar galiu sakyti, kad gyvenu laimingoje šeimoje, esu mylima ir mylinti?
Mūsų su vyru draugystė prasidėjo, kai aš dar turėjau vaikiną, kuriam buvau neištikima su savo dabartiniu vyru. Apie vienerius metus mes iš pradžių susitikinėdavome kaip meilužiai, vėliau išsiskyriau su tuo vaikinu ir pradėjau susitikinėti su būsimu vyru jau kaip pora. Viskas buvo labai gražu, jis buvo toks vyriškas, supratingas, toks, kokio norėjau, jaučiausi už jo kaip už mūro sienos.
Neilgai trukus aš pastojau ir viskas apsivertė aukštyn kojom. Rožiniai akiniai nukrito, draugas nenorėjo vaiko, buvo dar tam nepasiruošęs. Aš gyvenau viena. Mažos algelės vos užtekdavo susimokėti už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, o kur dar pavalgyti... Mieste, kuriame gyvenau, buvau visai viena. Nebuvo kam padėti. Pilvelis pradėjo augti, o aš kiekvieną dieną ašarojau, kad neturėsiu tos šeimos, apie kurią svajojau.
Kartais susitikdavome su vaiko tėveliu, jo nuotaika keisdavosi kelis kartus per dieną. Tai jis norėjo su manimi gyventi, tai dar nepasiruošęs (jam tuo metu buvo 27 m., o man 20 m.). Penktą mėnesį laukiausi, kai jis nusprendė pabandyti su manimi gyventi. Mes susiradome ir išsinuomojome kitą butą, nuvažiavom pas jo tėvelius, jis mane su jais supažindino. Marti su pilveliu... Jie labai šiltai mane priėmė. Buvau jau pradėjus džiaugtis, kad viskas – į gerą, tik reikia laiko.
Kai pagimdžiau vaikelį, mėnesį laiko su vaiko tėveliu jautėme euforiją, džiaugėmės kartu mažu stebuklu. Bet praėjus pusei metų, vaiko tėtis, mano draugas, man pareiškė, kad nori atlikti DNR tyrimą, nes nėra tikras, kad vaikas yra jo. Aišku, aš buvau įžeista, vėl verkiau, bet sutikau tai atlikti dėl šventos ramybės. Dvi savaites laukėme tyrimo atsakymo. Vieną dieną jis grįžo iš darbo su voku ir pakišo man skaityti, 99.997 proc., kad vaiko biologinis tėvas yra jis.
Gyvenimas „bangavo“ – tai gerai, tai blogai. Po poros metų gyvenimo kartu susituokėme bažnyčioje. Ta diena buvo labai graži, atrodė, esame laimingi, ko daugiau reikia?! Nuostabus vaikelis šalia mūsų, mes sveiki, sotūs ir turime, kur gyventi. Turėtume džiaugtis gyvenimu, bet neišeina. Mūsų norai,interesai ir pomėgiai skiriasi, gyvename kartu tik todėl, kad vaikas šalia turėtu abu tėvus, nes jam mes – patys pačiausi.
Vaikelis liūdi, kai mes pykstamės, reikia apsimesti, kad viskas gerai, bet kartais neišeina. Kai pagalvoju, meilužis jis buvo šimtą kartų geresnis, dėmesingesnis, rūpestingesnis, visoks koks. Kodėl tokiu negali būti vyras man, žmonai, ar tėtis vaikui?
Nenorėjau vyro alkoholiko, turiu vyrą, kuris įnikęs į kompiuterinius žaidimus. Sako, kad tai jo pomėgis ir jis nieko daugiau nenori veikti. Visą jo laisvą laiką užima tik kompiuteriniai žaidimai, o kur mes? Kam mes reikalingi? Man reikia vyro, o vaikui – tėvo. Nei aš, nei vaikas to neturime. Visada laiką leidžiu viena su vaiku, pasivaikščiojimai, važinėjimai dviračiu – visur tik aš ir vaikas, vyras tuo metu žaidžia namuose kompiuterinius žaidimus. Ar tai šeima? Nebent šeima – tai aš ir mano vaikas. Gal kažkas mane ir teis, kam prasidėjau, kaip pati elgiausi, kažką išdaviau... Bet toks mano nueitas gyvenimo kelias ir tai tik maža santrumpa mano patyrimų. Kažin, koks jis bus toliau?
Rašinys dalyvauja konkurse „Verčiau būsiu vienišas: santykių istorija, apvertusi gyvenimą aukštyn kojom“, kurio laimėtojui atiteks planšetinis kompiuteris!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ar antra pusė reikalinga tam, kad būtum laimingas? Visi, jos ieškantys, choru tikriausiai išrėktų garsų „Taip!“, o ją turintys suabejotų – juk problemos kyla, sunkumai gyvenime pasitinka, nepaisant to, esi vienas, ar ne. O juk bėdas gali ir sukelti ir tas vienintelis ar vienintelė, kurio taip intensyviai buvo ieškota... Pažįstamas jausmas?
Pasidalinkite savo istorijomis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienas“ arba spausdami pilką mygtuką čia iki rugpjūčio 31 d. Konkurso prizas – „iPad Air“ planšetė.