Sukrečianti istorija: kai Kalėdos apdovanoja ne visus

 (15)
Artėja didžiausios metų šventės. Parduotuvėse pirkėjai šturmuoja akcijinių prekių lentynas. Vaikai jau pyškina naujametines petardas, laukia mokyklinių atostogų ir, žinoma, Kalėdų Senelio dovanų.
© A.Stackevič nuotr.

O vienuose apleistuose, niūriuose namuose, miestelio pakraštyje, linksma kompanija jau šventė kūdikėlio Jėzaus gimimo proga. Susimetę virtuvėje prie suplyšusia klijuote dengto stalo žvakės šviesoje (elektra už skolas senai išjungta) du vyrai ir dvi moteriškės uoliai šinkavo pilstuką, skėlė anekdotus ir triukšmingai dalijosi savo linksmo gyvenimo nuotykių prisiminimais.

O šaltame miegamajame susirietęs ant sujauktos lovos už suklypusios rūbų spintos, tūnojo liūdnas berniukas. Kambaryje buvo tamsu ir pasiutiškai šalta – kuklios malkų atsargos pasibaigė, o nupirkti daugiau neatsirado pinigų. Vaikas dirstelėjo į perskilusiu stiklu langą, į pora skurdžių, lapus nuleidusių gėlių ir nusipurtė. Jis stipriau susisiautė didelį vyrišką švarką, ant galvos užsivožė seną, nusišėrusią triušio kailio kepurę ir kažką ilgai mąstė. Paskui tylutėliai įslinko į virtuvę, senos komodos stalčiuje susiieškojo žvakigalį, degtukų dėžutę. Įsilinksminusi kompanija jo nė nepastebėjo. Grįžęs į miegamąjį užžiebė žvakigalį, susiieškojo sąsiuvinį ir pieštuką.

Parašytų laišką mamai, bet mama mirė kai jam buvo gal ketveri metai ir jis mažai ką bepamena. O tėvas turi savo kompaniją... Mokykloje jis girdėjo kaip vaikai kalbėjo, kad reikia rašyti laišką Kalėdų Seneliui, jei nori gauti dovanų. Jis dovanų niekada nėra gavęs... O labai norėtų. Nors bet ką.

„Parašysiu laišką Kalėdų Seneliui", - apsisprendė vaikas ir prilipdęs žvakigalį ant medinės lovos galo, pasišildė prie liepsnelės nugrubusius pirštus ir ėmė rašyti. Sunkus tai buvo rašymas pasidėjus sąsiuvinį ant kelių – raidės vartėsi, šlitinėjo į šalis tarsi girtos, tarsi tėtės draugai eidami namo.

„Pirmiausia , seneli, jei galėsi, atnešk man batus. Kad ir ne naujus – svarbu, kad būtų sveiki, nes mano jau visai prakiuro. Vaikai mokykloje šaiposi, kad mano batai valgyti prašo. O jei neturi batų, tai nors šiltesnes kojines. Mano kojinės, kaip ir batai, visai suplyšo – matosi kojos. Vaikai sako, kojas nusiplauk. Bet, kad jos, kol nueinu į mokyklą, ir vėl išsipurvina, o vandens šilto tai neturime. Per tas suplyšusias kojines gavau ir nuo tėtės į sprandą. Sugalvojau aš nors kiek užsiūti kojinių skyles ir netyčia nulaužiau adatą. O mokytoja liepė man namuose daugiau skaityti knygų, nes blogai skaitau. Bet kad namuose nėra jokių knygų, o senus laikraščius tėtė sukuria. Parduotuvėje mačiau labai gražią knygą apie kurią visi vaikai kalba, apie berniuką burtininką Harį Poterį. Knyga labai brangi ir man jos tikrai niekas nepirks. Nebent tu, seneli, atneštumei...“.

Staiga pieštuko širdutė trakštelėjo ir nulūžo. Vaikas apgailestaudamas perskaitė, ką parašė ir perlenkęs popieriaus lapą vėl niekieno nepastebėta per virtuvę išsliūkino į kiemą. Neilgai galvojęs padėjo savo laišką ant palangės ir prispaudė tuščia skardine nuo konservų. Grįžęs į miegamąjį vaikas susirietė lovoje į kamuoliuką, ant senos plonos antklodės dar užsimetė spintoje rastus skudurus ir ėmė pūsti kvapą į nugrubusias rankas. Bet kaip sušildyti ne mažiau nugrubusias kojas? Jis ilgai žiūrėjo į mirguliuojančią žvakės liepsnelę, klausėsi iš virtuvės aidinčių girtų balsų ir galvojo apie savo laišką Kalėdų Seneliui. Ar Senelis užsuks į jų miestelį, į jų gatvelę, prie jo namo? Ar pastebės ant palangės jo laišką?

Visai prieš vidurnaktį kaukdama sirena gaisrinė mašina įsuko į nuošalią gatvelę prie didelio niūraus namo. Gaisras buvo greitai užgesintas, nes atvira ugnis neįsiplieskė kaip reikiant – buvo tik smarkiai uždūminti kambariai. Po kiemą tarp gaisrininkų šlitinėjo apgirtę du jauni vyrai ir jų išsigandę draugužės. Vyrai įkyriai lindo prie gaisrininkų dėkodami, kad šie greitai atvyko, išgelbėjo nuo ugnies namą ir juos pačius.

„Ačiū Dievui, kad viskas gerai baigėsi“, - vis kartojo jie spausdami gaisrininkams rankas. O tuo metu vienas iš gaisrininkų apžiūrinėjęs namo kambarius iš pilno dūmų miegamojo išnešė susirietusio į kamuolėlį vaiko kūnelį. Ir gelbėtojai, ir išgelbėtieji neteko amo – apie vaiką visi buvo pamiršę - jis užduso savo guolyje nuo žvakės užsidegusių skudurių dūmų. Pro namo kampą ūžtelėjo vėjo šuoras, pagavo nuo palangės perlenktą pusiau mokyklinio sąsiuvinio lapą ir nunešė vaiko laišką Kalėdų Seneliui.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (335)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (102)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (101)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.