Sudaužytą širdį bandė gydyti ir merginomis

 (58)
Perskaičiau straipsnį apie apgautą išsiskyrusį vyruką. Noriu šiek tiek pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti apie savo gyvenimą po skyrybų, o ne apie pačias skyrybas. Mano situacija buvo panaši, draugavome 7 metus, panašiai gyvenom, viskas panašiai klostėsi, tik į skyrybas nebuvo įpainioti vyresnio amžiaus giminaičiai.
© Shutterstock nuotr.

Širdis buvo sudaužyta, du metus gyvenau taip kaip rašė istorijos herojus – „gyvenu pats sau, darau ką noriu, važiuoju kur noriu...“. Iš pradžių buvo labai sunku. Net skaudu, o kartais pikta buvo žiūrėt į laimingas besibučiuojančias poras. Numečiau 15 kg. Slegianti vienatvė ir t.t. Žodžiu, „depresavau“. Dabar šypsausi, bet tada man nebuvo taip linksma.

Maždaug po pusės metų „išjungiau“ sudaužytą širdį ir pradėjau vadovautis protu ir instinktais, pradėjau bandyti susitikinėti su naujomis merginomis. Galvojau, kad jos visos tokios kaip mano buvusi, todėl iš anksto žinojau, kad iš tų susitikinėjimų rimtų santykių nebus. Gavosi taip, kad vienu metu draugavau su trimis merginomis. Ryte viena išeina, vakare kita ateina. Pradėjau daug meluoti. Naktimis ilgai negalėjau užmigti, žiūrėjau į jas ir mąsčiau, kur visa tai mane nuves. Supratau, kad tai nesąžininga, negerai, ir manęs kaip vyro tai nepuošia. Nustojau „medžioti“. Supratau, kad visa tai dariau, nes dar nebuvau atleidęs, iš pykčio. Paleidau blogas mintis, atleidau ir prasidėjo naujas etapas.

Pamačiau, kad savyje reikia daug ką pakeisti. Užrašiau ant lentos visus savo trūkumus ir pakabinau matomoje vietoje. Užrašiau ne žodžiais, o piešinukais, kad tik aš vienas žinočiau, koks trūkumas tai yra. Gėlytė - išorinis grožis, sportas. Užbraukta burna - mažiau šnekėt, daugiau daryt ir pan.

Užsiėmiau savimi - pradėjau daugiau dirbti, daugiau keliauti, daugiau dėmesio skirti draugams, tėvams, skaityti, lavinti bendravimo įgūdžius ir t.t. Dar svarbu, kad pradėjau domėtis psichologija, santykių psichologija ir jau kai susitikinėdavau su merginomis, bandžiau daugiau sužinoti, pajusti žmogų, o ne piktai manipuliuoti - bandžiau labai atsargiai kurti naujus rimtus santykius, nespausdamas, neskubėdamas, viską apgalvodamas į priekį. Žaizdos širdyje užgijo ir atėjo laikas ją „įjungti“ atgal.

Šiuo metu po skyrybų jau praėjo daug laiko, labai džiaugiuosi, kad tada išsiskyrėm, nes be tų skyrybų dabar neturėčiau to, ką turiu, ir manau, kad tikrai gyvenčiau blogiau negu dabar. Gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių kampu, pradėjau kitaip matyti žmones ir viską aplinkui. Turiu patikimus draugus, labai gražią ir protingą žmoną, su kuria laukiamės vaikelio, statausi namą ir apie tą liūdną istoriją dabar pasakoju su šypsena ir geromis emocijomis.

O Ignui bijau kažką patarti, nes čia jis turi viską išspręsti pats.

P.S.: visus išgyvenimus ir mintis bandžiau užfiksuoti. Kasdien dėjau į „Facebook“ 2-3 paveiksliukus be jokių paaiškinimų. Kažkas save surasdavo juose, o kažkam buvo tiesiog pažįstama situacija. Į komentarus ir klausimus neatsakinėdavau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Šis rašinys skirtas konkursui „Skyrybų drama: mano širdis buvo sudaužyta...“

Papasakokite apie savo skyrybų dramą – gal ši padės lengviau pasijusti tam, kurį dabar slegia panašios problemos? O gal turite receptą, kaip išgydyti sužeistą širdį? Pasidalinkite, kas nutiko jūsų santykiuose, kad meilė staiga dingo iš gyvenimo.

Nuoširdžiausios istorijos autoriui suteiksime prizą: Nicholas Sparks knygą „Saugus prieglobstis“, kurioje papasakota dviejų žmonių meilės istoriją, ir Giselos Leonie Teschenke knygą „Grožio paslaptys: 5 Tibeto pratimai“.

Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skyrybos“ iki lapkričio 18 d.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (46)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (527)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (486)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (221)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (64)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.