Suaugusiųjų logika: alkoholiui pakanka, vaikų gėrimams - ne

 (35)
Prieš gerą savaitę teko išvysti situaciją, kuri mane ne tik kad pribloškė, bet ir papiktino. Viename prekybos centre rinkausi, ką nusipirkti atsigerti. Buvo viena iš tų labai karštų dienų.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ir štai, ateina tėvai su draugais ir maža dukrele. Vežimėlyje, aišku, - aliukas, sidriukas, šnapsiukas ir visas kitas šlamštas. Ir štai mergaitė nuėjo pasiimti gerti. Bet vietoj to, kad jai būtų leista pasiimti sultis už varganus 2 litus, mama liepė padėti jas atgal motyvuodama, kad nėra pinigų.

Mat alkoholiui, šašlykams ir kitkam yra, o štai sultims - nėra. Taip kirbėjo ant liežuvio pagėdinti, bet susilaikiau. Prieš keletą metų panaši diskusija kilo dėl knygų kainų. Suaugusieji labai „bėdavojosi“, kad negali vaikams nupirkti enciklopedijų ar žinynų, nes jie labai brangūs. Bet į klausimą, kiek jūs išleidžiate alkoholiui ir rūkalams buvo atsakyta, kad iki trečdalio pajamų.

Tai kyla tokia mintis - argi neįmanoma kokį mėnesiuką, vieną, antrą neužsiiminėti nesąmonėmis ir nupirkti knygą? Už tai vaikas jums bus dėkingas. Ir knygą nupirksit, ir sveikatą sutaupysit. Susimąstykit. Tai naudinga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (31)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (343)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (53)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (490)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (478)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.