Jei būčiau klausiusi širdies balso, o ne proto ir dar Tėvelio įžvalgų, šiandien būčiau ne gyvanašlė su vos trejų metų nelaimingo šeiminio gyvenimo stažu, o pensininkė našlė, turėjusi visavertį gyvenimą su Vaidu.
© Shutterstock nuotr.

Jis buvo tikras sielos brolis, iki pat paskutinės savo gyvenimo dienos, minčių labirintais vis pasiųsdamas žinią apie save man. Mieste, kur gyvenu, susipažinau su jo giminaite, kuri prieš dvejus metus pranešė, kad Vaidas pasmerktas, susirgęs reta neišgydoma liga. Po trijų mėnesių jis man pats pranešė: sapnas buvo toks tikroviškas, kad atsibudusi supratau – Vaidas atsisveikino...

O susitikom mudu kaip jausmo piligrimai – kely. Jis – vairuotojas, aš – keleivė. Sielų giminystė atsivėrė nuo pat pirmųjų sakinių: man išlipant paprašė adreso ir telefono. Neilgai trukus, jo gimtinėj būdama tarnybos reikalais, kaktomuša susitikau Vaidą, laisvą dieną atvažiavusį pas tėvus. Ir vos antrą kartą mane matydamas, besispyriojančią nusivežė į savo namus, tėveliai iš karto priėmė kaip savą ir išlydėjo su aukštaitiškomis lauktuvėmis, kaip brangiausią viešnią, kviesdami aplankyti.

Tada dar nebuvo mobiliųjų, šeimininkė, pas kurią nuomojausi butą, neturėjo net laidinio, o darbovietėje „ant“ vieno laido sėdėjome trise. Trumpam paskambinęs Vaidas prašydavo to paties: „Būk gera, tu atvažiuok pas mane į Vilnių, vakare nueisime, kur tik panorėsi: į teatrą, koncertą, restoraną. Pernakvojusią mano brigados vairuotojai parveš, juk tau vos pusvalandis kelio. Juk žinai, kad mums nesutampa laisvadieniai, kaip kitaip susitiksime?“

O aš galvojau: kaip dabar pas vaikiną važiuosiu, nakvosiu pas jį, juolab, kad su klasioku gyveno kartu. Nenuvažiavau nė karto, susitikdavome kely, pasidžiaugdavome vienas kitu, jo mama paskambindavo, aš jo tėvelius aplankydavau.

O tuo laiku kaip bėda į namus atėjo mano būsimas (seniai – buvęs) vyras: susitiko pakeliui giminaitį, turėjusį pas mane tarnybos reikalų, ir atėjo abu. Nekviestas svečias iškart susigraudino pasipasakojęs, kad esu panaši į tragiškai mirusią jo seserį... Išlydėdama pagalvojau: jis sugrįš. Taip ir buvo. Širdis netraukė, kažkoks slegiantis akmuo po ja glūdėjo, ir pamenu, kai po trejų metų teisme buvo ištarta – išskirti, man atrodė, kad tas akmuo dunkstelėjo man po kojomis... Širdis netraukė, bet vystė instinktai: vaikystėje neglausta motinos, alpau nuo prisiglaudimų. Kažkodėl Tėveliui nusivežiau parodyti jo ir Vaido nuotraukas, ir paklausiau: kurio žento norėtum? Iki šiol neužmiršau jo ištartų lemtingais tapusių žodžių: „Ai, jus, paneles, gražūs traukia: šisai gražesnis už Vaidą, bet tai blogas žmogus, jo akys negeros...“

Kompleksų motinos prifarširuota, kad esu amžina netikėlė, galvojau: „Vaido puikiai finansiškai gyvenantys tėvai gal nenorės plikos basos marčios, o šis iš didelės šeimos, didelio vargo, būsim lygūs.“ O po nelaimingų vestuvių Vaido mama, pamačiusi laikraštyje dažnai buvusią mano, jau ištekėjusios, pavardę atėjo į darbovietę, abi apsikabinusios verkėme, o ji vis kartojo, kodėl aš ne jos marčia... Greitai supratau, kad savuoju pasirinkimu suklydau nepataisomai. Dar vėliau sužinojau, kad mama sunkiai priėmė Vaido į žmonas išsirinktąją – merginą su vaikeliu – bet jis įsidukrino mergaitę, mylėjo ją kaip savo dukrą, susilaukė su žmona ir sūnaus, darniai sugyveno, iki mirties valandos žmona jį jautriai slaugė.

O prieš būsimą nelaimę, susiruošusi į komandiruotę, įlipau į autobusą, vairuojamą Vaido. Susitikome gal nesimatę kokius penkerius metus, pasirodo, jis mažai važinėjo po Lietuvą, gabeno siuntas į užsienį. Kažkoks vidinis jausmas stabdė neskubėti, kai Vaidas galinėje stotyje, turėdamas 2 valandas iki išvykimo atgal, nusivedė į kavinę. Nežinau kodėl išsipasakojau viską: ką jam jaučiau, kaip mylėjau, lyg savą, jo mamą, kodėl taip kvailai pasirinkau būsimąjį vyrą, ir ką apie mano dvejones kalbėjo mano Tėvelis. Vaidas kantriai išklausė mano pavėluotą išpažintį, vis pertraukdamas: „Na, ir stebuklas, aš Lietuvos maršrutais važiuoju vieną, du kartus per metus ir štai mudu susitikome, kaip aš džiaugiuosi...“

Tai buvo mudviejų su Vaidu paskutinė kelionė drauge, ir aš iki šiol džiaugiuosi, kad jis, neilgai trukus nepagydomai susirgęs, spėjo sužinoti apie manuosius jausmus jam. Gal ir jis pasidžiaugė, jei mirties rytą atėjo sapne atsisveikinti... Bendrasielis Brolis iš jausmo piligrimų kelio, kurio nenuėjome drauge.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo patyrimais? Galite papasakoti apie žmogaus pasirinkimo kainą? O gal taip pat esate susapnavę netikėtą sapną, kurio reikšmę Jums supratote? Jūsų istorijų ir nuomonių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Meilė“ arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nori sugriauti mitus: ekonomiškai tobulėjame žvėriškais tempais (315)

„Kai esi miręs, nežinai, kad tu miręs. Tik kitiems sunku. Lygiai taip pat yra, kai esi...

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (345)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju,...

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog...

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (103)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę ,...

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (105)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą...

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (37)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (15)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (105)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (225)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (226)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (21)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (43)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (7)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...