Su neįgaliojo vežimėliu per Vilnių – lyg per kliūčių ruožą

 (17)
Aš kaip pilietė noriu pareikšti nepasitenkinimą dėl neįgaliųjų galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Neseniai patyriau kojų operaciją ir dabar esu priversta sėdėti vežimėlyje.
Negalia
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Žodžiu, pirmą kartą atsidūriau neįgaliojo kailyje. Ir iš tiesų tik dabar pastebėjau, kaip mūsų šalis nepritaikyta šiai socialinei mažumai. Kelis kartus susitikau su draugėmis Vilniaus senamiestyje ir jos turėjo plūktis ir prašyti žmonių pagalbos, kad padėtų pravažiuoti per akmenuotą grindinį, stačius nuvažiavimus, aukštus bortus. O kai nusprendėm išgerti kavos populiarioje kavinėje Pilies g., privažiavę supratome, kad į vidų patekti niekaip nepavyks, nes reikėtų įveikti stačius akmeninius laiptus ir žymiai per siauras duris. Dar kartą pasijaučiau nepageidaujama ir turėjau laukti lauke, kol draugė atneš kavos.

Ne kartą patyriau kliūčių, kai užsinorėjau į tualetą, nes dauguma kavinių neturi neįgaliesiems pritaikytų tualetų. Ką, ar neįgalieji ne žmonės? Ar jie turėtų sėdėti namie, nes yra nepatogi visuomenės grupė? O gal tada reikėtų visur iškabinėti ženklus, kokie būna šunims: „neįgaliesiems draudžiama“? Ar toks mūsų valstybės požiūris į žmogų?

Manau, valdžia privaloma tvarka turėtų reikalauti visų įstaigų, kad jų infrastruktūra, įvažiavimai ir tualetai būtų pritaikyti visoms visuomenės grupėms, taip pat ir neįgaliesiems. Taip pat būtina sutvarkyti šaligatvius ir nuvažiavimus, kad šie žmonės turėtų galimybę savarankiškai judėti.

Manau, kad dauguma neįgaliųjų nedrįsta reikalauti savo teisių naudotis visomis teikiamomis paslaugomis ir todėl atrodo, kad jų iš vis nėra. Tačiau šių žmonių yra. Jie taip ir nepradės visiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kol įstaigos netaps pritaikytos ir atviros visiems klientams, o miestas taps pravažiuojamas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (59)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.