Pakalbėjau, paklausiau, kur yra mano vyras, žmogus atsakė, ir tuo viskas baigėsi. Praėjo kiek laiko, mano vyras „prisidirbo“, sėdo į belangę. Ir kažkaip netikėtai – skambutis, skambina man tas jaunuolis, kuris tada su manim ir kalbėjo.Telefonu bendravom dar kurį laiką, nes tuo metu jau vyko skyrybos.
Po jų praėjus apie pusei metų mes susitikom ir nuo tada jau nebenorėjom išsiskirti... Jam nerūpėjo, ką galėjo galvoti kiti, svarbu buvo tai, kad aš laiminga. O tokia nebuvau ilgai. Rūpestis, meilė, pagarba kaip moteriai – ko daugiau gali norėti. Jis bendravo su mano šeima, vaikais, tėvais, su jo tėvais sutarėm puikiai, maniau, kad pagaliau atėjo laimė. Net buvęs vyras ėmė rašyti – iš pradžių piktus laiškus, vėliau, supratęs, kad ne aš jį mečiau, o jis, palinkėjo laimės ir kad gailisi elgęsis nedorai.
Na va, vis rašau būtuoju laiku, nes mūsų laimė truko tik metus ir 2 savaites... Jaunam ir stipriam vyrui darbo metu sustojo širdis. Taip ir nepaaiškėjo to priežastis. Nebijokite, jei jums gera su jaunesniu ar net labai jaunesniu, džiaukitės ta laime. Svarbu, esate mylimos, gerbiamos. Nekalbu apie užgauliojimus, kuriu pasitaiko ir „normaliose“ šeimose. Kiekvienas – savo laimės kalvis, už mus niekas nemirs, mirsime patys, tad ir gyvenkime taip, kaip patys to norime. Be tų minčių, ką žmonės pasakys!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prašome Jūsų – pasidalykite savo patirtimi! Kokią įtaką Jūsų poroje darė amžiaus skirtumas, kaip manote, ar draugystė kaip nors priklauso nuo to, ar jūsų partneris vyresnis, ar jaunesnis? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Amžius“!