Esu Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentas, tačiau dėl suprantamų priežasčių savo vardo atskleisti nenorėčiau. Viešoje erdvėje yra daug kalbama apie aukštųjų mokyklų konsolidaciją, vis dėlto, tai, kaip šį procesą išgyvena aukštųjų mokyklų bendruomenės, dažnam lieka paslaptis. Šiandien norėčiau pasidalinti nuotaikomis, kuriomis, mano manymu, gyvena LSU studentai.
Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas. Bendrabučių tualetai, kriauklės, dušai yra pilni nuorūkų. Virtuvėse ir koridoriuose yra nuolat rūkoma, patalpos mažai vėdinamos. Kai kuriuose bendrabučiuose sąlygos yra kone antisanitarinės, panašu, kad neplanuojama kažko keisti.
Labai gaila, kad universiteto administracija nusprendė pasinaudoti savo studentais siekdama išsaugoti autonomiją, tačiau jų studijų ir gyvenimo kokybe visiškai nesirūpina. Manau, jei universitetas būtų vertas autonomijos studentai patys kiltų už jo išsaugojimą, nereikėtų nei priverstinių apklausų, nei kito spaudimo. O politikus, kurie spręs kaip pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą, labai kviesčiau vertinti ne tik skaičius popieriuose, bet ir atvykti į universitetus, apsilankyti bendrabučiuose, auditorijose, bibliotekose ir pan. ir patiems pažiūrėti kokiomis sąlygomis gyvena ir mokosi mūsų šalies ateitis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į Lietuvos sveikatos universitetą, kurio atstovai pakomentavo studento skundą.
Pasak jų, apklausa buvo atlikta LSU studentų atstovybės iniciatyva. Ja buvo siekiama sužinoti Universiteto studentų nuomonę apie Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą ir LSU ateitį. Jos metu (apklausa prasidėjo pirmadienį, vasario 20 d., ir baigėsi ketvirtadienį, vasario 23, d.) apklausti 1184 studentai (viso LSU mokosi 1900 studentų). 88.1 procentų balsavo už LSU autonomiją, prieš – 11.9 proc.
Pasak atstovų, kadangi apklausą atliko studentų atstovybė – atskiras juridinis asmuo – universitetas negalėtų spręsti atliktos apklausos eigos.
„Apklausos rengėjai siekė, kad kuo daugiau studentų dalyvautų balsavime ir tai darytų patogiausiu būdu – naudojantis informacine sistema. Po Atstovybės kreipimosi, šią galimybę suteikė LSU Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų centras, kurio specialistas užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugą. Pasibaigus apklausai skirtam laikui, sistema automatiškai parodė bendrą balsavusių studentų skaičių ir rezultatus, o ne konkrečių apklausos dalyvių pasirinkimus. Sutinkame, kad apklausoje galėjo būti daugiau pasirinkimo galimybių – „neturiu nuomonės“, „apklausoje nenorėčiau dalyvauti“ ir kita“, – nurodoma LSU atstovų komentare.
LSU atstovų teigimu, pagal vieną atvejį vertinti universiteto bendrabučių nereikėtų, ir juose kritinės padėties nėra.
„Nenorėčiau, kad vienas įvardytas atvejis atspindėtų padėtį bendrabučiuose. Manau, kad studentai turi visas galimybes kreiptis į bendrabučius prižiūrinčius darbuotojus. Jie nedelsdami sprendžia problemas. Kviesčiau studentus aktyviau kartu ieškoti sprendimo būdų. Juk tai jų namai.
LSU turi du bendrabučius, kuriuose gyvena daugiau kaip 400 studentų. Manau, kad, kritinės padėties bendrabučiuose nėra. Jie nuolat atnaujinami. Praėjusiais metais pakeitėme bendrabučių valdymo sistemą, nes iki tol trejus metus, pagal švietimo įstaigas prižiūrinčių institucijų rekomendacijas, juos prižiūrėjo šias paslaugas teikiančios bendrovės, kurių darbo kokybe nebuvome patenkinti. Pakeitus priežiūros modelį, pagerėjo ir padėtis. Praėjusiais metais bendrabučių atnaujinimui skirta 80 tūks., šiemet planuojama apie 35 tūks. eurų. Žinoma, norėtųsi ir daugiau, tačiau tokios yra Universiteto galimybės. Beje, teigiamai bendrabučių būklę vertina ir iš užsienio atvykę studentai.
Šiemet studentų saugumui užtikrinti, sugriežtinome ir bendrabučių vidaus tvarką. Bendradarbiaujame su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, pareigūnai nuolat lankosi bendrabučiuose, siekiame, kad pareigūnai užkardytų galimas grėsmes, susijusias su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu“, – nurodoma LSU plėtros ir sporto prorektoriaus dr. Mindaugo Balčiūno komentare.
Cituojamame ir DELFI pateiktame LSU rektoriaus dr. Aivaro Ratkevičiaus komentare nurodoma, kad LSU bendruomenė nori išlaikyti universitetą autononimišką:
„LSU bendruomenė yra išreiškusi nuomonę, kad universiteto autonomija sudaro geriausias sąlygas vystyti sporto mokslą ir studijas Lietuvoje. Universitetų autonomija įvardinama, kaip gero universitetų valdymo prielaida ir Europoje. Norvegijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Japonijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad savarankiškas sporto universitetas gali ugdyti puikius specialistus ir vystyti aukšto lygio sporto mokslą. LSU irgi svariai prisidėjo prie Lietuvos sporto vystymo – absoliučios daugumos olimpinių ir pasaulio čempionų treneriai yra LSU absolventai.
2014 m. tarptautiniai SKVC ekspertai pažymėjo didelę LSU, kaip aukštojo mokslo institucijos pažangą. 2015 metais tarptautiniai MOSTA ekspertai LSU Sporto biomedicinos fakulteto mokslinė veiklą įvertino, kaip aukšto tarptautinio lygio. Tokį įvertinimą gavo tik 4 iš 15 biomedicinos mokslo padalinių Lietuvos universitetuose. Sporto edukologijos fakulteto mokslinė veikla taip pat buvo prilyginta geriausiems Lietuvos socialinių mokslo padaliniams. Taigi, LSU tobulėja. Manau, kad turime nemažai rezervų tobulėti ir ateityje.
Neabejotina ir tai, kad siekiant garantuoti universitetų tobulėjimą būtini reguliarūs veiklos vertinimai dalyvaujant tarptautiniams ekspertams, kas padeda sumažinti subjektyvių veiksnių įtaką. Ne paslaptis, kad viešoje erdvėje LSU dažnai vadinamas „silpnu universitetu“, nors užsienio ekspertų vertinimai byloja apie ką kitą. Universitetų skaičius Kaune galėtų išlikti ir toks, koks yra dabar. Naujoji vyriausybė iškėlė tikslą sumažinti universitetų skaičių Kaune iki 1-2 universitetų. Manau, kad universitetų skaičius Kaune priklausys nuo vyriausybės ryžto ir įžvalgumo įgyvendinant šiuos planus.“
