Ir nors gyvenome su drauge ne bendrabutyje, galiu sakyti, jog studentiško gyvenimo paragavau pakankamai.

Tuo metu nebuvo svarbu naujos statybos ar senos yra namas, ar erdvi virtuvė, didelis miegamasis, miegoti vienoje lovoje ar turėti privačią erdvę, tad tiesiog išsinuomojome kambarį trijų kambarių bute. Turėjome mes vieną, šeimininkas – kitą, visi – bendrą svetainę. Dabar baigiu universitetą, liko mažiau nei pusė metų, o jaučiuosi pasikeitusi neatpažįstamai.

Pamenu pirmą apsipirkimą parduotuvėje: niekada nebuvau išlepinta, tačiau maisto šeimai pirkti neteko, tad visų pirma nuostaba – kiek daug kainuoja cukrus! Miltai! Aliejus! Ir visko reikia, išleidi daugiau nei 50 litų, o valgyti nėra ką. O dar visai neseniai apie tai net nesusimąstei ir galvojai, kad šie produktai tiesiog visada yra namie. Tad finansus teko paskirstyti, minimaliai paskirti pinigų maistui, o visa kita likdavo linksmybėms.

Pirmas išėjimas į Vilniaus klubus – tiek daug nepažįstamų, naujų žmonių! Klaipėdoje jų tiek nebūna per šventes, o čia... O čia tai buvo kasdienybė. Šokiai iki ryto, autobusų stoty – laukimas pirmų troleibusų, nes taksi pinigų nenorėjom leisti. Ir visi dar buvo tokie nedrąsūs: grupiokai norėjo parodyti savo valdžią, juk niekas jų nežinojo, parodyti, kokie jie linksmi, draugiški, kompanijos sielos. O ir tu negalėjai atsilikti – nenorėjai būti atstumtasis naujame mieste, tad dalyvavai kiekviename vakarėlyje, o iš ryto kėleisi į pirmą paskaitą, apie darbą net nemąstei, nes juk tėvai pervedė pinigų, kam dirbti? Juk dabar geriausias tavo laikas! Pėsčiomis ėjai kilometrus, kad grįžtum namo, dalyvavai kiekviename gimtadienyje, krepšinio rungtynių žiūrėjime, atidėdavai į šalį visus mokslus, jei tik turėjai progą, buvai pirmakursis!

O kiek daug atradai – Vilniaus siauras gatveles, prabangias ir tiesiog alaus išgėrimui skirtas kavines, tiek daug naujų vaizdų, nematytų vietų – kiekvieną kartą stebėjaisi, kur buvai anksčiau, džiaugeisi, kad niekas nenurodo, kada tau eiti miegoti, nueiti ar geriau pramiegoti paskaitą, kada atsikelti, su kuo susitikti. Tu turėjai savo pinigus ir elgeisi su jais kaip nori!

Niekada nevalgiau prasčiausių ir pigiausių produktų, tačiau dėmesio maistui tikrai neskyrėme, pagrindiniu maistu buvo makaronai, sumuštiniai, koldūnai, pusfabrikačiai, na, kartais vištiena, svarbu buvo, ką galima greitai pasigaminti. Svarbiausia, visada pinigų užteko savaitgaliams.

Tada ir važiavimas pergrūstais autobusais atrodė normalus dalykas: važiuoji iki universiteto valandą, kai turėtum važiuoti dešimt minučių. Pilvo sukimas prieš kiekvieną atsiskaitymą, egzaminą atrodė nepakeliamas.

Ir jeigu manęs kas paklaustų, ar aš tai pakartočiau, net neabejodama sakyčiau, kad taip. O kada, jei ne po mokyklos gali pajausti visišką laisvę nuo šeimos, išvažiuoti į didmiestį, švęsti iki ryto, papildyti pažinčių ratą nesuskaičiuojamu skaičiumi naujų žmonių, nerūpestingai su draugėmis sėdėti iki ryto savame balkone, gulėti sukritus į vonią ir švęsti gimtadienius, nes tu to dar niekada nedarei!

Tai turi būti išgyventa kiekvieno jauno žmogaus, tai naujas etapas. O dabar mokslus jau baigiu, požiūris pasikeitė radikaliai, užteko kelių pirmų studijų metų atšventimui, pagirių, rytinio galvos skausmo, klubų, vakarėlių, kurie tęsiasi tris dienas, pramiegotų ar tokių, dėl kurių nesikeli, paskaitų.

Dabar turiu kitus tikslus, tačiau šio gyvenimo etapo niekada nepamiršiu. Ir nebūtina gyventi bendrabutyje, jog patirtum tikrą studento gyvenimą, viskas priklauso tik nuo tavo noro. Baigus mokyklą prasideda naujas, dar nematytas gyvenimo etapas, darantis didelę įtaką tavo ateičiai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Spūstys, pinigų trūkumas, makaronai iš pakelio. Laisvė, vakarėliai ir savarankiškas gyvenimas. Studento gyvenime tikrai rastumėte ir milžiniškų pliusų, ir minusų. Vienaip ar kitaip, iš Lietuvos provincijos atvykus į didmiestį jauno žmogaus pasaulis bent trumpam tikrai apsiverčia aukštyn kojom. Ir jūs, mieli studentai, tiesiog privalote apie jį papasakoti!

Esate ketvirtakursis bendrabučio senbuvis ir prisimenate, kaip aršūs kontrolieriai jus pirmą kartą sučiupo be bilietėlio? Pamenate keistą tvaiką pirmą kartą su lagaminais išlipus stotyje? O gal ką tik įstojote į universitetą ir norite pasidžiaugti verdančiu naktiniu gyvenimu, ekskursijomis po naktinį senamiestį ir veidų gatvėse įvairove?

Pasidalinkite – koks tas didmiestis studento akimis, ir ar iš tiesų verta pasiduoti spaudimui vykti mokytis į didesnį miestą. Gal namuose žymiai mieliau?

Būkite drąsūs, patarkite kitiems studentams, pasidalinkite pasakojimais ir laimėkite prizą – 100 litų vertęs dovanų čekį sporto ir sveikatingumo klube „Impuls“.

Konkurse galite dalyvauti iki rugsėjo 26 d. trimis būdais – siųsdami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Studentas“, ar naudodamiesi nuorodomis žemiau. Nepamirškite nurodyti el.pašto adreso!

Savo mintimis taip pat galite pasidalinti čia arba naudojantis šia nuoroda: