Studentas atskleidė, su kokiais sunkumais susiduria pirmakursiai

 (35)
Visų pirma, prisistatysiu – esu vakarykštis abiturientas, dabar studentas, kuris jau supranta, kad vaikystė baigiasi tada, kai išsikraustai gyventi iš šiltų tėvų namų. Ir nešvarus puodelis jau trečia diena stovi ant stalo, ir šaldytuvas tuščias, o kriauklė pilna. Ir trūksta laiko, miego ir pinigų. Visada. Gaila, kad tik tada supranti, kaip gera gyventi pas mylimą mamą. Žemai lenkiuosi jai.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Kai dėstytoja abejingai, nepakeldama akių sumurmėjusi savo dalyko užduotis, per egzaminą tikisi, kad mokėsi daugiau negu ji, su giliu liūdesiu prisimeni mielus gimnazijos mokytojus, kurie aiškindavo pamoką tol, kol ir nesistengdamas išmokdavai. Jie visada leisdavo pasiteisinti, kodėl neišmokai, o stebuklingas žodis „Nesupratau“ visada išvaduodavo nuo bausmės ar dvejeto visada. Dėkoju jiems už kantrybę.

Kai savo kuratorę pamačiau rugsėjo 1-ąją, padovanojau jai gėlių. Nuo tos dienos taip ir neteko daugiau su ja bendrauti. Kaip čia neprisiminsi savo auklėtojos, kuri žinojo apie mane daugiau negu aš pats, ir nuolat jaučiau jos rūpestį ir globą. Gal ne visiems taip pasisekė, bet mus auklėtoja tikrai mylėjo. Kiek daug gali padėti, paaiškinti žmogus, tarpininkas tarp vaikų ir suaugusių, antra mama.

Žinoma, labai bijojome dvyliktos klasės egzaminų. Ilgai kalbėdavomės su bendraklasiais, kaip jausimės, kai teks parodyti savo žinias, kokie būsime laimingi, kai jie baigsis. Dabar jau pikta skaitant abiturientų verkšlenimus apie sunkumus laikant patikras. Bet juk tai – tik keturi ar penki egzaminai, net vieno iš jų neišlaikęs gali perlaikyti mokyklinį ir gauti brandos atestatą. O universitete iš viso laukia apie penkiasdešimt egzaminų ir įskaitų. Norėdamas pasiruošti kiekvienai iš jų, turi perskaityti vidutiniškai penkiasdešimt knygų. Ir su Damoklo kardu stovi tau už nugaros žodis „Mokamas mokslas“, o tai dar labiau didina įtampą.

Gal aš ir mano bendraamžiai – tinginiai ir infantilai? Galbūt, bet juk negalima šiltnaminio agurkėlio nešti vėjuotą ir labai šaltą dieną į lauką ir tikėtis, kad jis žaliuos toliau. Reikia grūdinti mus dar mokykloje arba dar palepinti bent pirmame kurse. Kam tie jaunystės pražudyti metai, stresas, sukeliantis ligas, ir nelaimingas, piktas, pavargęs pirmakursis?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (20)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (15)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (138)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (76)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Namų darbams skirtas matematikos uždavinys supykdė tėvą: klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti (404)

Pastaruoju metu vis rašoma apie suprastėjusius vaikų pasiekimus. Bet man pačiam kyla klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti sūnui paskirtą uždavinį, neatspėjęs, ko nori uždavinio autorius.