Studentas atskleidė, su kokiais sunkumais susiduria pirmakursiai

 (35)
Visų pirma, prisistatysiu – esu vakarykštis abiturientas, dabar studentas, kuris jau supranta, kad vaikystė baigiasi tada, kai išsikraustai gyventi iš šiltų tėvų namų. Ir nešvarus puodelis jau trečia diena stovi ant stalo, ir šaldytuvas tuščias, o kriauklė pilna. Ir trūksta laiko, miego ir pinigų. Visada. Gaila, kad tik tada supranti, kaip gera gyventi pas mylimą mamą. Žemai lenkiuosi jai.
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Kai dėstytoja abejingai, nepakeldama akių sumurmėjusi savo dalyko užduotis, per egzaminą tikisi, kad mokėsi daugiau negu ji, su giliu liūdesiu prisimeni mielus gimnazijos mokytojus, kurie aiškindavo pamoką tol, kol ir nesistengdamas išmokdavai. Jie visada leisdavo pasiteisinti, kodėl neišmokai, o stebuklingas žodis „Nesupratau“ visada išvaduodavo nuo bausmės ar dvejeto visada. Dėkoju jiems už kantrybę.

Kai savo kuratorę pamačiau rugsėjo 1-ąją, padovanojau jai gėlių. Nuo tos dienos taip ir neteko daugiau su ja bendrauti. Kaip čia neprisiminsi savo auklėtojos, kuri žinojo apie mane daugiau negu aš pats, ir nuolat jaučiau jos rūpestį ir globą. Gal ne visiems taip pasisekė, bet mus auklėtoja tikrai mylėjo. Kiek daug gali padėti, paaiškinti žmogus, tarpininkas tarp vaikų ir suaugusių, antra mama.

Žinoma, labai bijojome dvyliktos klasės egzaminų. Ilgai kalbėdavomės su bendraklasiais, kaip jausimės, kai teks parodyti savo žinias, kokie būsime laimingi, kai jie baigsis. Dabar jau pikta skaitant abiturientų verkšlenimus apie sunkumus laikant patikras. Bet juk tai – tik keturi ar penki egzaminai, net vieno iš jų neišlaikęs gali perlaikyti mokyklinį ir gauti brandos atestatą. O universitete iš viso laukia apie penkiasdešimt egzaminų ir įskaitų. Norėdamas pasiruošti kiekvienai iš jų, turi perskaityti vidutiniškai penkiasdešimt knygų. Ir su Damoklo kardu stovi tau už nugaros žodis „Mokamas mokslas“, o tai dar labiau didina įtampą.

Gal aš ir mano bendraamžiai – tinginiai ir infantilai? Galbūt, bet juk negalima šiltnaminio agurkėlio nešti vėjuotą ir labai šaltą dieną į lauką ir tikėtis, kad jis žaliuos toliau. Reikia grūdinti mus dar mokykloje arba dar palepinti bent pirmame kurse. Kam tie jaunystės pražudyti metai, stresas, sukeliantis ligas, ir nelaimingas, piktas, pavargęs pirmakursis?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Susirūpinęs skaitytojas: kokią žinutę siunčiame priklausomiems asmenims? (11)

Praeitą savaitę išaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjas Artūras Mažrimas prieš 10 metų susidūrė su priklausomybe azartiniams žaidimams. Susirgęs šia priklausomybe, jis pralošė 300.000 eurų. Tačiau „nugalėjo“ šią ligą ir visas skolas atidavė.

Karti vaikino patirtis: nesitikėjau išgirsti tokių sužadėtinės žodžių automobilių stovėjimo aikštelėje (128)

Dvejus su puse metų draugavau su žavia mergina. Buvome susižadėję. Aš ją beprotiškai mylėjau. Planavome ateitį kartu, kalbėdavome apie šeimą, būsimus vaikus – mažytes mūsų kopijas. Viskas atrodė tobula.

Išvyko svetur supykęs ant darbdavių ir banko: kur teisingumas? (124)

Pradėsiu nuo to, kad man 28-eri metai, pragyvenau Lietuvoje 22 metus. Dabar jau kelerius metus gyvenu ir dirbu svetur, nes Lietuvoje niekas vis dar nepasikeitė į gerąją pusę... Grįžtu į Lietuvą tik tam, kad tėvus aplankyčiau.

Paprastas atsakymas, kodėl žmonės emigruoja: išvažiuoja tie, kuriems trūksta vieno gabumo (373)

DELFI publikavus kelių skaitytojų nuomones apie emigrantus, savo požiūriu diskusijų skiltyje panoro pasidalyti ir kiti. Vieno iš skaitytojų išsakytos mintys susilaukė itin didelio kitų žmonių palaikymo.

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (53)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.