Studentas atskleidė, su kokiais sunkumais susiduria pirmakursiai

 (35)
Visų pirma, prisistatysiu – esu vakarykštis abiturientas, dabar studentas, kuris jau supranta, kad vaikystė baigiasi tada, kai išsikraustai gyventi iš šiltų tėvų namų. Ir nešvarus puodelis jau trečia diena stovi ant stalo, ir šaldytuvas tuščias, o kriauklė pilna. Ir trūksta laiko, miego ir pinigų. Visada. Gaila, kad tik tada supranti, kaip gera gyventi pas mylimą mamą. Žemai lenkiuosi jai.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Kai dėstytoja abejingai, nepakeldama akių sumurmėjusi savo dalyko užduotis, per egzaminą tikisi, kad mokėsi daugiau negu ji, su giliu liūdesiu prisimeni mielus gimnazijos mokytojus, kurie aiškindavo pamoką tol, kol ir nesistengdamas išmokdavai. Jie visada leisdavo pasiteisinti, kodėl neišmokai, o stebuklingas žodis „Nesupratau“ visada išvaduodavo nuo bausmės ar dvejeto visada. Dėkoju jiems už kantrybę.

Kai savo kuratorę pamačiau rugsėjo 1-ąją, padovanojau jai gėlių. Nuo tos dienos taip ir neteko daugiau su ja bendrauti. Kaip čia neprisiminsi savo auklėtojos, kuri žinojo apie mane daugiau negu aš pats, ir nuolat jaučiau jos rūpestį ir globą. Gal ne visiems taip pasisekė, bet mus auklėtoja tikrai mylėjo. Kiek daug gali padėti, paaiškinti žmogus, tarpininkas tarp vaikų ir suaugusių, antra mama.

Žinoma, labai bijojome dvyliktos klasės egzaminų. Ilgai kalbėdavomės su bendraklasiais, kaip jausimės, kai teks parodyti savo žinias, kokie būsime laimingi, kai jie baigsis. Dabar jau pikta skaitant abiturientų verkšlenimus apie sunkumus laikant patikras. Bet juk tai – tik keturi ar penki egzaminai, net vieno iš jų neišlaikęs gali perlaikyti mokyklinį ir gauti brandos atestatą. O universitete iš viso laukia apie penkiasdešimt egzaminų ir įskaitų. Norėdamas pasiruošti kiekvienai iš jų, turi perskaityti vidutiniškai penkiasdešimt knygų. Ir su Damoklo kardu stovi tau už nugaros žodis „Mokamas mokslas“, o tai dar labiau didina įtampą.

Gal aš ir mano bendraamžiai – tinginiai ir infantilai? Galbūt, bet juk negalima šiltnaminio agurkėlio nešti vėjuotą ir labai šaltą dieną į lauką ir tikėtis, kad jis žaliuos toliau. Reikia grūdinti mus dar mokykloje arba dar palepinti bent pirmame kurse. Kam tie jaunystės pražudyti metai, stresas, sukeliantis ligas, ir nelaimingas, piktas, pavargęs pirmakursis?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (38)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (479)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (474)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (217)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (62)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.