Stano demaskavimas: Grigas Žilvinaitis (nieko bendro su Žilvinu Grigaičiu)

 (23)
„Antradienio popietę Grigas Žilvinaitis drauge su Lietuvoje viešinčia sutuoktine apsilankė pašarinių atliekų utilizavimo cecho kairiojo kranelio atidarymo iškilmėse. Netikėtu vizitu žinomas vyras maloniai nustebino vyriausiajį cecho darbuotoją, spinduliavo grakštumu ir demonstravo skoningai priderintą avalynę. Lietuvos elito atstovas elegantišku bučiniu apdovanojo utilizavimo skyriaus technologę ir išskubėjo į tapybos parodą“.
Stop ženklas
© Shutterstock nuotr.

Panašiomis antraštėmis mirgėjo visa Lietuvos spauda ir nieko tai nestebintų, tačiau šios istorijos nebūtų buvę, jei ne vienas akibrokštas. Automobilių skelbimo portalas „Autominus“ ir mažiesiems augintiniams skirtas savaitraštis „Mano ondatra“ neišspausdino minėtos žinutės. Šis faktas sukėlė neregėtą pasipiktinimo proveržį.

Jau po kelių minučių „Autominus“ redakciją apgulė žurnalistai. Portalo savininkas verkė prieš kameras padarytą nusikaltimą vadindamas skaudžiu neapsižiūrėjimu. Netrukus „Autominus“ puslapis pasipuošė Grigo Žilvinaičio nuotrauka su nuoširdžiu redakcijos atsiprašimu nukentėjusiajam ir piniginės kompensacijos pažadu. Tuo tarpu „Mano ondatros“ redaktorius, gamtininkas disidentas Agripinas užėmė iki tol neįsivaizduojamą pozą - „KeGeBistus atlaikiau, tankus atstovėjau, neleisiu ant Lietuvos teršti!“.

Liudininkų teigimu, kai minėtoji kalba buvo retransliuota vakaro žinių metų, Grigas Žilvinaitis įpuolė į priepuolį. Jau kitą diena teisme atsirado ieškinys - „Grigas Žilvinaitis prieš „Mano Ondatrą“. Pirmojo teismo posėdžio metu nukentėjusysis aiškinamajame rašte nurodė nusikaltimo sudėtį - „Mano ondatros“ vyriausias redaktorius, gamtininkas disidentas Agripinas, pažeidė visuotiniai nustatytas moralės normas, viešąją tvarką ir neatitiko teisėtų Grigo Žilvinaičio (toliau G.Ž.) lūkesčių matyti save žurnalų viršeliuose ir pirmuosiuose puslapiuose“.

Gamtininkas Agripinas atsisakė advokato paslaugų ir ginamąją kalbą sudėliojo pats. „KeGeBistus atlaikiau, tankus atstovėjau, neleisiu ant Lietuvos teršti!“, - dar detalizavo, kalbėdamas apie žemą kultūrą, tuščiagarbiškumą, pasirinkimo laisvę, bet teismo salėje kilo panika.

Vieni puolė į ašaras, kiti reikalavo neatidėliotinai linčiuoti gamtininką. Visuomenė gynė savo pamatinę teisę skaityti apie Grigą Žilvinaitį ir pastarojo teisėtus lūkesčius skaityti apie save. Visi sukilo prieš mažiesiems augintiniams skirto savaitraščio „Mano ondatra“ redaktorių. Teismo salėje gamtininkui buvo pritaikyta kardomoji priemonė - suėmimas.

Antrojo teismo posėdžio metu buvo sprendžiama apie adekvačios bausmės paskyrimą. Žinovai blaškėsi tarp Konstitucijos ir civilinio kodekso ieškodami tinkamiausio straipsnio nuteisti gamtininką. Nors pasirinkimas buvo milžiniškas, tinkamo sprendimo neatsirasdavo. Siūlė teisti už šnipinėjimą, priesaikos sulaužymą, apgaulingą buhalteriją, netolerancijos kurstymą ir t.t.

Tuo tarpu socialiniuose tinkluose kilo spontaniška iniciatyva - gėjų lygos prezidentas gamtininko nusikaltimui apibūdinti negalėdamas rasti tinkamų žodžių, pasiūlė grąžinti mirties bausmę. Buvo surašyta peticija, Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Teismas skubos tvarka viską išnagrinėjąs konstatavo - „Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnyje įtvirtinta, kad niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė“, tačiau atskiroji Teismo nuomonė teigė - „esant grėsmei valstybiniam saugumui yra leidžiama vieną karta nušauti gamtininką Agripiną“.

Vedamas tamsiu koridoriumi „Mano ondatros“ redaktorius tylėjo. Pistoleto vamzdis alsavo į jo pakaušį ir bet kurią akimirką turėjo nuaidėti šūvis. Agripinas žinojo, kad dar gali pasigailėti, atsiprašyti Grigo Žilvinaičio, buvo jau bepalūžtąs, kai netikėtai jį aplankiusi Venckės Neringienės apvaizda švelniu čikagietišku akcentu tarė - „Tiesos Agripinai!“. Žmogus atsisuko veidu į savo žudiką ir išrėkė - „KeGeBistus atlaikiau, tankus atstovėjau, neleisiu ant Lietuvos teršti!“.

Kulka ištaškė nepataisomas smegenis po koridoriaus sienas ir gamtininkas grįžo į amžinąjį gamtos ciklą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (187)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (119)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (177)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (115)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.