Stano demaskavimas: anoniminių komentatorių klubas

 (47)
Anoniminių komentatorių klubas rinkdavosi sekmadieniais, priklausomybės ligų centro suteiktame pusrūsyje. Popietė prasidėdavo kaip ir visada:
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

- Sveiki, mano vardas mergyte433, esu komentatorius jau aštuonerius metus.

- Labas, mergyte433!

- Komentuoti pradėjau būdamas šešiolikos, iš pradžių tik lengvuosius komentarus, veliau perėjau prie sunkesniųjų ir įžeidinėjimų. Supratau turįs priklausomybę praėjus...

Taip kalbėjo mergyte433, storas prakaituotas vyras varvančiomis akim. Kiti pritariamai linkčiojo, susėdę ratu ir ramus vėjelis pro atvirą langą dvelkė viltimi ir tikėjimu.

- Apie anoniminių komentatorių klubą sužinojau iš mamos, - tęsė mergyte433, jo apatinė lūpa pradėjo trūkčioti. - Man pasiūlė kreiptis, kada...Kada buvo konfiskuotas kompiuteris, - vyras nebesuvaldė emocijų ir pravirko. - Konfiskuotas kompiuteris už E. Dragūno įžeidimą.

Anoniminiai komentatoriai pritariamai nuleido galvas. Susirinkimo mentorius, deseptikonas, apglėbė ištižusį ir suprakaitavusį mergyte433 ir paguodė sakydamas - „viskas Dievo rankose, sūnau“. „Per amžius!“, - nuaidėjo anoniminių komentatorių balsai, ir susirinkimas tęsėsi. Deseptikonas pranešė, kad šiandien laukiama vėluojančio naujoko, paragino pastarajam atėjus priimti draugiškai ir šiltai.

Toliau kalbėjo gerokai gyvenimo ar kažko kito paglamžyta, nenusakomo amžiaus moteriškė.

- Sveiki, mano vardas skaistutėXXX. Esu komentatorė jau trylika metų.

- Labas, skaistuteXXX!

- Komentuoti pradėjau baigusi technikumą. Įtraukė kursiokės ir mylimas draugas... Galutinai įnikau, kai išsiskyrėme. Perėjau Minesotos programos žingsnius, „sėdžiu“ ant metadono. Recidyvai atsitinka pakankamai dažnai..., - skaistuteXXX nustojo kalbėti, matėsi, kad bando susitvardyti, kūnu nubėgo šiurpuliukų banga.

Anoniminiai komentatoriai neramiai susižvalgė, niekam nebuvo paslaptis, kad skaistuteXXX - psichopatė. Tęsė jau košdama žodžius pro putojančią burną. „O paskutinis recidyvas atsitiko, kai konfiskavo mano kompiuterį! - ji pradėjo staugti nesavu balsu, - Nes ***...Dragūną pavadinau narkomanu!“.

Deseptikonas prišoko prie skaistutesXXX, iš kitos pusės puolė mergytė433 ir kiti, laikydami konvulsuojačia moterį. Deseptikonas rėkė - „viskas Dievo rankose dukra!“. „Per amžius!“, - jam antrino likimo broliai. Davė metadono ir priepuolį kaip ranka nuėmė, visi vėl susėdo į tvarkingą ratelį, ramus vejas pro atvirą langa dvelkė viltim, tikėjimu ir kažkokia nuojauta.

- Sveiki, esu pedofilamNE, komentuoju pastaruosius trejus metus.

- Sveikas, pedofilamNE!

- Komentuoti pradėjau Venckės Neringienės pamokytas. Gaudavau po trisdešimt centų už šlykštų komentarą apie Ūsą ir po 3 litus už teigiamą apie Venckę Neringienę. Par parą „pakeldavau“ iki penkių „štangų“. „Įklimpau“ jai emigravus, nebegalėjau liautis. Pastaruoju metu net ir stipriausi komentarai nebeteikdavo malonumo, pirštų galiukai pradėjo pūliuoti, vėmiau po kiekvieno bandymo komentuot.

Taip kalbėjo anoreksiškas bulimikas, susitraukęs ir išsunktas klano. Pasakojo jis nenuosekliai, bet pabaiga visus privertė sulaikyti kvėpavimą:

- Kaip sakiau, niekas nebeveikė, net Mia buvau pavadinęs pasileidusia *** (anoniminiai komentatoriai svajingai nusišypsojo įsivaizduodami save tai rašant), bet ir tai nepadėjo. Ėmiausi Dragūno...- pūliuojantys pedofilamNE pirštų galiukai draskė kėdę, - „Karoče“, atėmė kompą...

- Per amžius! - nuaidėjo pusrūsio skliautuose.

Tą popietę dar kalbėjo faina990, ką tik įsitraukęs į klubą OManPx, gfd..// ir kiti. Daugelis nuogąstavo dėl sugriežtėjusios komentarų kontrolės, pasakojo tragiškas kompiuteriu praradimų aplinkybes, dažniausiai susijusias su Egidijaus Dragūno persekiojimu. Deseptikonas visus laimindavo ir bendra malda nešė vilties ir tikėjimo šviesa išvagusioms anoniminių komentatorių sieloms, kai staiga atsilapojo durys ir tarsi vėjas, lekiantis aukštai dangumi, tarpdury išdygo liesos, apsigaubusios kapišonu žmogystos siluetas. Vyras nužvelgė netekusių amo veidus ir lengva „gangsta“ lyriška maniera tarė:

- Sveiki visi. Mano vardas Egidijus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (412)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...