Sostinės šunų vedžiojimo aikštelės šiurpina šeimininkus

 (35)
Vos prasidėjus žiemos sezonui, kai anksti temstant ir gerokai vėliau švintant tamsoje vaikščioti tampa ne taip ir jauku, o keturkojis, žinoma, nepraranda poreikio eiti į lauką, vis aktualesnės tampa vietos, kur galima saugiai pavedžioti savo augintinį. Deja, žvelgiant į bendrą didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančių šunims skirtų aikštelių kiekį ir kokybę, keturkojus auginantys asmenys nedvejodami renkasi tamsų parką ar greta esantį mišką.
Šunų aikštelė Antakalnyje

Ar žmonės reikalauja per daug?

Pagrindiniai šunų augintojų įvardijami poreikiai - šviesa, tvora ir „normalus reljefas“. Tačiau tamsiu paros metu daugelį aikštelių galima rasti tik apgraibomis, vartelius uždaryti tik pasitelkus ne mažą fizinę jėgą, o ką jau kalbėti apie privalomo inventoriaus reikalavimus. Įdomiausia tai, kad vargu, ar ši problema egzistuoja dėl lėšų trūkumo.

Nėra už ką?

Dauguma šunų augintojų žino, kad Lietuvoje egzistuoja savivaldybių renkama metinė arba mėnesinė rinkliava už augintinio laikymą. Vilniaus mieste naminį gyvūną (tiksliau šunį arba katę) įsigijęs asmuo turi sumokėti ne tik registracijos mokestį 40 lt, tačiau ir kas mėnesį už augintinio laikymą bute valstybei sumokėti nuo 5 iki 60 lt už šunį bei nuo 2 iki 4 lt už katę.

Mano žiniomis, visa ši rinkliava per mėnesį siekia apie 17 tūkst. litų ir virš 200 tūkst. litų per metus. Kyla klausimas, kur dingsta dalis šios sumos, savivaldybių atstovų pažadėtos šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui ir priežiūrai?

Kol nėra čia, nebus niekur?

Antakalnis – šiuo metu vienas seniausių ir prestižiškiausių Vilniaus rajonų, strategiškai patogi gyvenama vieta su daugybe šalia įsikūrusių įvairių paslaugų įmonių. Tai rajonas, bene kasdien tarpine kelionės stotele tampantis daugeliui vilniečių. Deja, valstybės lėšų keturkojų augintojų gerovei čia taip pat nematyti.

Štai pasivaiksčiojimas šalia Simono Daukanto gimnazijos esančioje šunų aikštelėje gali tapti netgi pavojingas ne tik augintinio, bet ir jo šeimininko sveikatai. Nepaisant tvoroje esančių apie 30 cm siekiančių skylių, aikštelė „nusėta” duobėmis, neva „užpildytomis“ plytomis ir akmenimis.

Šiurpus vaizdas ir visai greta esančiuose Žirmūnuose. Štai šiame rajone išssiruošę pavedžioti savo keturkojį, galite sugaišti ne vieną valandą klajodami ir bergždžiai ieškodami žemėlapyje nurodyto objekto – šunų aikštelės. Deja, anksčiau ar vėliau teks suvokti, jog apgriuvusi medinė siena Paneryje ir yra tikrasis Jūsų kelionės tikslas.

Ką žada įstatymas?

Pagal gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles, aikštelės turi būti aptvertos 1,5 metro aukščio tinkline tvora, prižiūrimos pagal sanitarinius higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles bei nuolat valomos, o tamsiu paros metu – apšviestos.

Deja, daugumai sostinės aikštelių tokie reikalavimai išlieka tik formalumai, nes vienose tvora – per žema, kitose – inventorius sulūžęs, o apie apšvietimą išvis negali būti nė kalbos. Tikriausiai taip „tykiai“ vienas po kito ir išnyks šie žemėlapiuose pažymėti objektai. Na, idėja gal ir aiški, juk jiems skirtas lėšas vis tiek, matyt, rasime, kur panaudoti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (75)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (242)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (297)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?