Anądien tapau bedarbiu ir prisijungiau prie gausaus būrio valstybės išlaikytinių. Nevykėlis, jau girdžiu šaukiant straipsnių komentavimo guru Emigrantą arba Tailande „iš namų“ dirbantį IT specialistą, kuriam pasisekė, kad priklauso (bent kol kas) geidžiamųjų darbuotojų grupei arba buvo per daug drovus, nesocialus ir homofobiškas, kad taptų pardavėju – būtent pardavėju, o ne vadybininku, kaip pas mus priimta vadinti salesmanus. Esu liberalių pažiūrų ir manau, kad kiekvienas asmuo turi pasirūpinti savimi ir nelaukti pagalbos iš Valstybės, todėl nesiruošiu skųstis, kokia maža bedarbio išmoka ar kapitalistais darbdaviais, kurių darbo diena prasideda puodeliu kavos ir gurkšniu engiamo darbuotojo kraujo.
Sekasi man dirbti ir daryti karjerą, todėl ir atlyginimu nesiskundžiu. Per 2015 metus dirbdamas Sodrai sumokėjau 2400 eurų, o darbdavys papildomai atseikėjo 12 392 eurų, taigi, 14 792 eurų iš viso. Prie šios sumos dar pridėjau 5980 eurų pajamų mokestį, nes dirbau pas sąžiningą darbdavį, kuris tvarkingai moka mokesčius, nenaudoja finansų inžinerijos, kuri labai populiari (tiesą sakant, ir legali) ar sąskaitų Panamoje tam, kad sumažintų mokesčių naštą. Solidu ir solidaru, nes turim padėti savo tėvams pensininkams ir tiems, kuriems mažiau gyvenime pasisekė.
Kol ieškau naujo darbo, užsiregistravau į darbo biržoje ir malonaus pokalbio registratūroje pabaigoje išgirdau verdiktą: „Jums gali būti paskirta maksimali bedarbio išmoka – 311 eurų – jeigu dirbote pastaruosius 18 mėnesių.“ Sukluskite socdemai su sysais ir kitais darbo žmonių gynėjais ir gerovės saugotojais priešakyje! Per 18 mėnesių su „Sodra“ pasidalinęs bent 22 000 eurų aš galiu tikėtis gauti maksimaliai 1866 eurų išmokų per 6 mėnesius, kol laikinai esu bedarbis. T.y. 8,5 proc. mano buvusio atlyginimo. Jaučiuosi saugus ir ramus dėl ateities, o bankininkai ramiai miega galvodami, kad jiems paskolos bus grąžintos laiku.
Pilietis, atsidūręs panašioje situacijoje kaip mano, bet gavęs kuklesnį – tarkim 1000 eurų atlyginimą – gautų visus 30 proc. atlyginimo siekiančią nedarbo išmoką. Matyt, jis daugiau nusipelnė nei aš arba nori jaustis saugiau dėl ateities, arba šiaip yra arčiau darbo žmonių, kurie kažkaip ir už minimumą pragyvena, todėl būtent pilietis nusipelno geriau gyventi.
Ar sąžininga, kad prakutęs ir didesnę nei vidutinę algą gaunantis pilietis ar pilietė gaus santykinai mažiau išmokų, atitinkamai – ir mažesnį saugumo jausmo, kai susirgs, išeis motinystės atostogų, laikinai taps bedarbiu ar išėjęs į pensiją? Manau, kad būtent sąžiningumo ir saugumo dėl ateities trūkumas varo lietuvius svetur.
Dabar plačiai linksniuojamų „Sodros“ lubų įvedimas būtų žingsnis sąžiningesnės sistemos link, nes liktų papildomų pinigų kaupimui senatvei arba vaikams t.y. padėtų piliečiams rūpintis patiems savimi. Kitas žingsnis būtų kaupiamosios pensijos sąskaitos įvedimas, kai daugiau sumokantis mokesčių, daugiau sukauptų pensijai. Be šių dviejų žingsnių nėra prasmės būti sąžiningu ir mokėti mokesčius – atvirkščiai – pati sistema skatina įmones mokesčius slėpti ir mokėti vokeliuose.
Todėl, mielieji sysai ir andriukaičiai, kurie šaukiate, kad darbo žmogus jaučiasi nesaugus, o vergvaldžiai darbdaviai nemoka viso atlyginimo „baltai“, imkitės darbo ir keiskite įstatymus, kol esate valdančiojoje daugumoje, nes, įtariu, ilgai jau ten nebūsite.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!