Smūgis į Facebook'o snukį. Jos vardas „Diaspora“!

 (167)
Jeigu tave užknisa vieno žmogaus imperialistinis noras monopolizuoti visą internetą. Jeigu tu nenori, kad vienas projektas valdytų visų pasaulio žmonių tapatybę. Jeigu tu nenori, kad tavo būsimas darbdavys po 10 metų galėtų perskaityti tavo vaikystės post‘us ar pažiūrėti tavo nuotraukas. Jeigu tave užknisa daugybė skirtingų socialinių tinklų, kuriuose tu turi skirtingus draugus. Arba jeigu tiesiog nenori priklausyti main stream‘ui ir ieškai kažko alternatyvaus – šitas straipsnis yra tau.
© Corbis

Nukilintas account‘as 

Prieš porą dienų Facebook‘as uždarė mano profilį. Dėl ko tai atsitiko galiu tik spekuliuoti, tačiau formali priežastis buvo netikro vardo vartojimas. Tai mane privertė susimąstyti apie Facebook‘o požiūrį į savo vartotojus. Pagooglinau ir išsiaiškinau, kad negana jos prasto elgesio su vartotojais ši kompanija siekia monopolizuoti internetą t.y. Facebook‘o planas yra tapti vieninteliu tavo tapatybės saugotoju internete, o taip pat padaryti, jog absoliučiai visi tavo vykdomi veiksmai vyktų per jį. Įskaitant naršymą, filmų ir filmukų žiūrėjimą, blogų rašymą ir taip toliau. 

Šios naujienos privertė susimąstyti ir aš nusprendžiau: „užteks“. Pasirodo taip mąsčiau ne aš vienas. Google paieška „How to quit Facebook“ man davė 16,9 milijono atsakymų, o paieška „How do I delete my Facebook account“ 15,9 milijono atsakymų. 

Vis dėlto socialiniai tinklai, o ypač panašūs į Facebook‘ą, siūlo tam tikrų nepakeičiamų galimybių bendrauti ir dalintis informacija. Tad nusprendžiau paieškoti alternatyvos šiam socialiniam monstrui. Pasirodo, prieš kelis mėnesius keturių geek‘ų komanda pradėjo kurti galingą anti – Facebook projektą pavadintą DIASPORA*.

Keturi studentai – viena idėja

Keturi studentai iš Niujorko nusprendė smogti ilgai visų lauktą atkirtį į mėlyną Facebook‘o snukį po to, kai išgirdo Ebeno Mogleno – Kolumbijos universiteto teisės profesoriaus paskaitą apie tai, kaip ši kompanija duodama mums keletą barškučių už tai pasiima neįkainojamą mūsų asmeninę informaciją. Neįkainojama ne tiek moraline prasme, kiek paprasčiausiai finansine, kadangi po to Facebook‘as gali užsidirbti neįtikėtinus pinigus publikuodamas reklamas ekrano šone subalansuotas būtent tau pagal tavo like‘inimus

Pasirodo, Facebook‘o siūlomi keli kvaili žaidimukai, stringantis chat‘as ir galimybė kelti savo nuotraukas į internetą nėra kažkas neįtikėtino. Pasak projekto vykdytojų, tai tėra primityvūs blizgučiai, kurie praktiškai nieko nekainuoja Facebook‘ui.

Taigi šie jauni programistai iš Niujorko nusprendė pamėginti per 39 dienas surinkti pinigus, reikalingus sukurti pranašesnei nei Facebook‘o platformai. Pasinaudodami projektu Kickstarter.com, skirtu rinkti aukas naujiems informacinių technologijų projektams, jaunuoliai užsibrėžė tikslą surinkti 10 000 dolerių. Netikėtai, po 39 dienų, 6479 žmonės paaukojo virš 200 000 Amerikos dolerių! Šitaip DIASPORA* išsikovojo ne tik pasaulio bloger‘ių, bet ir tokių milžinų kaip The New York Times ir BBC dėmesį. 

Po daugiau nei dviejų mėnesių darbo, šiandien jau galime pamatyti DIASPOROS* pirmuosius screenshot‘us bei susipažinti su jos veikimo principu ir akivaizdžiais pranašumais prieš savo sukriošusį konkurentą. 

In your face Facebook

Pagrindinis DIASPOROS* kūrėjų akcentuojamas privalumas yra privatumas. DIASPORA* veikia visai kitokiu principu nei Facebook‘as. Kūrėjai klausia, kodėl reikia sukelti informaciją į kažkokį serverį vien tam kad ją galėtų matyti tavo draugai? Kodėl negalima dalintis informacija tiesiogiai?

Idėja panaši į Skype veikimo principą. Kai nori parašyti draugui žinutę per Skype, neturi jos įkelti į serverį, o tiesiog siunti ją savo draugui. Tai patogu, nes po to tavo post‘o negali matyti bet kas naršydamas Google. Dažnai nesusimąstome, kad mūsų parašyti post‘ai ar įkelti failai į Facebook‘ą, ten pasiliks amžinai. T.y. kad ir už 10 metų tavo būsimas darbdavys galės rasti tavo neracionalius vaikystės burnojimus. Negana to, jis tą galės padaryti nebūtinai sąmoningai ieškodamas tavęs Facebook‘e, o tiesiog netyčia suvedęs į Google paiešką žodžius, kurie buvo tavo post‘e. DIASPORA* panaikina šią riziką.

Kitas esminis kuriamo projekto privalumas yra galimybė bendrauti su visais draugais naudojančiais skirtingus socialinius tinklus. Pvz., jei draugas Bronius naudoja LinkedIn, o Pranas Tweeter‘į, tau nebereiks jungtis prie abiejų socialinių tinklų, kad pasidalintum naujienomis. Į DIASPORĄ* galėsi susidėti visus savo draugus nepriklausomai nuo jų naudojamo socialinio tinklo ir bendrauti su visais ne tik post‘ais, bet ir realaus laiko chat‘ais, o gal net ir skambučiais ar video konferencijomis. 

O geriausia, kad DIASPORĄ* labai lengva linksniuoti lietuviškai.  

STRAIPSNIO ATGARSIAI: Pasirodžius šiai nuomonei, DELFI pasiekė kito skaitytojo, pasivadinusio slapyvardžiu Setis, atsakas.

DELFI pasirodė ne juokais įpykusio Dominyko Cze (Pravda.lt) straipsnis, kuriame atvirai kviečiama uždaryti savo „Facebook“ sąskaitą ir pereiti į „Diasporą“. Daugelis apžvalgininkų vertina „Diasporą“ kaip labai rimtą alternatyvą „Facebook“. Kodėl? Pastaroji kuriama kaip atviro kodo programa ir, anot Dominyko, leis žymiai saugiau dalintis informacija. Viskas iš tikro gražu ir nuostabu, tik klausimas kas įsigis „Diasporą“ po to, kai ji taps visa apimančiu drakonu ir ką su ja padarys?

Ką naujo „Facebook“ davė man asmeniškai? Aš turėjau galimybę susirasti ir apjungti draugus iš labai įvairių savo gyvenimo ir veiklos etapų, skirtingų geografinių platumų. Galiu jiems visiems vienu metu nusiųsti pranešimą, galiu apie kiekvieną iš jų pasiskaityti jų „sienoje“, sužinoti kuo jie gyvena, kas jiems rūpi, ką jie jaučia ir ką mąsto. Lygiai taip pat galiu nusiųsti jiems asmeninį laišką ar persimesti vienu kitu žodžiu on-line pokalbyje. Mano darbas susijęs su bendravimu, todėl „Facebook“ atnešė vieną unikalų dalyką, kurio iki šiol nebuvo išvis. Prieš susitikdamas su žmogumi, tu „pagooglinęs“ gali rasti jo nuotrauką ir pažiūrėti jo pagrindinius draugus. Du kartus iš dešimties randi paveikslėlį ar kokią nuotrauką, kuri nelabai ką sako apie žmogų, bet tai taip pat komunikacijos apie save forma. Man asmeniškai dar patinka matyti, kur lankosi mano draugai ir pažįstami. Ir dar - man nepatinka, kai socialiniuose tinkluose ima veikti Napoleonas Bonapartas arba Vardenis Pavardenis.

Paklausite kodėl? O gi todėl - kad „Facebook“ socialinis tinklas yra realių socialinių ryšių kopija ir tu, jei ir persimeti realiame gyvenime su nežinomuoju keliais žodžiais, tačiau nepažįstamo į savo tarpą neįsileidi. Aš būsiu nepopuliarus - bet esu už tai, kad anonimams arba apsimetėliams „Facebook“ ne vieta. Jie neslepia, kad stengiasi kopijuoti realią visuomenę su individais, turinčiais realius profilius, nuomones,santykius, susivienijimus. Manau, kad tai ir yra esminės „Facebook“pasaulinės sėkmės raktas. Kita vertus, Dominyko Cze išsakyti perspėjimai taip pat turi pagrindo ypač tiems, kurie elgiasi socialiniame tinkle neatsakingai.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Perspėja dirbančius vilkikų vairuotojais: jums gresia „studento-padavėjo“ sindromas (161)

Desperatiškas atsakymų ieškojimas. Neigimas. Savęs ir kitų įtikinėjimas. Pyktis. Ir galų gale susitaikymas. Tai yra penki žingsniai, kuriuos jums teks išgyventi, jei nepradėsite ieškoti naujų darbo galimybių dirbdami tai, kas paprasčiausiai nebebus reikalinga po 5 metų. Šiuo metu turite 3 galimybes:

Per egzaminą gimnazistė nusivylė mokyklos „turtais“: dėl ketvirtadalio užduočių atlikimo būsiu kalta ne aš (15)

Gegužės 20 dieną šalyje buvo vykdomas valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas. Jam tikslingai ruoštis pradėjau vienuoliktoje klasėje, kadangi planavau studijuoti humanitarinius mokslus. Prieš egzaminą labai nesijaudinau, kadangi jam buvau gana gerai pasiruošusi bei išsprendusi daugumą prieš tai buvusių egzaminų užduočių.

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (19)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.

Anglų egzaminą laikiusi abiturientė: prisipažinsiu, užduotys mane išties nustebino (27)

Šeštadienį kaip ir dauguma abiturientų laikiau anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad neseniai laikiau ir tarptautinį IELTS egzaminą, kuriame surinkau 7,5 balus, kas, jei neklystu, atitinka C1 lygį.

Programuotojo nuomonė apie „Linkomaniją": darykime taip, kad būtų geriau daugumai (16)

Pamatęs ir perskaitęs DELFI straipsnius, kad LATGA teisme per interneto ryšio tiekėjus ginčijasi dėl „Linkomanija.lt“ dalinimosi rinkmenomis (angl. torrent) svetainės, pagalvojau, kad norėčiau pasidalinti ir savo mintimis. Iškart pasakysiu, kad esu už tai, kad autoriai uždirbtų – kiekvienas už savo darbą nori gauti užmokestį, už kurį galėtų oriai gyventi. Bet esu prieš tai, kad žmonėms būtų ribojama prieiga prie kultūros, mokymo ir kitokių išteklių (toliau supaprastinimui naudosiu žodžių junginį „kultūros išteklių“).