Nusprendžiau ir aš pasidalinti mūsų biudžetu. Tai tik paprasčiausi skaičiavimai. Yra galvojančių, kad emigranto duona labai jau skani ir pigi. Nė velnio. Žinoma, kaip pasiklosi, taip išsimiegosi.
Jau pasirodęs straipsnis apie Airiją atitiko realybę pagal kainas. Visi čia atvykę savais tikslais, todėl smerkti ar teisti neturime teisės. Vieni taupo kiekvieną centą, kiti gyvena šia diena. O mes su vyru jau penkerius metus gyvenam Dubline. Dirbame. Mūsų mėnesio pajamos – 3600 eurų.
Galime paskaičiuoti išlaidas: dviejų miegamųjų buto nuoma – 850 eurų. Gyvename dviese, nesistumdome užpakaliais su „sugyventiniais“ (matyt, šito „atsikandome“ per pirmą pusmetį čia atvykę). Kai kas sakys, kad brangu, daliniesi – taupai... Velniop, ramybė po darbų ir nepriklausomybė nuo kitų atperka viską.
Elektra - apie 150 eurų per mėnesį. Internetas ir televizija – 90 eurų (nepriskaičiuoju kasmetinės TV licenzijos – 160 eurų). Kuro išlaidos - apie 350 eurų, kelių mokesčiai – 90 eurų, draudimas – 70 eurų. Maistui išleidžiame apie 400 eurų per mėnesį. Daug ar nedaug, nuspręs komentatoriai, juk jie pas mus visažiniai. O mes paprasčiausiai mėgstame žiūrėti, ką dedamės į burną.
Pramogoms skiriame nedaug - apie 250 eurų per mėnesį (kinas, vakarienė kažkur). Neplanuotoms išlaidoms taip pat skiriame apie 300 eurų (tai darbo įrankiai ir panašiai, viskas, ko tikrai reikia). Ir štai jums sąmata – 2550 eurų.
Daug, bet gyventi juk reikia. Lieka apie 1000 eurų, kartais daugiau, kartais nelieka visiškai. Atvykome čia ne užsidirbti pinigų ir arti, kad Lietuvoje statytume namą kaip daugelis mano pažįstamų (nors nepagalvoja, kaip grįžę tą namą išlaikys). Mes gyvename. Ir tikrai geriau, nei gyvenome Lietuvoje. Grįžti planų yra, tačiau ne artimiausiu metu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI skaitytojai dalijosi ne viena istorija apie tai, kaip jiems sekasi gyventi emigracijoje – buvo ir tokių, kurie džiūgauja, ir tokių, kurie svetimą šalį keikia.
„Manimi tikėjo tik tėvai. Išvykau su 40 svarų kišenėje, ir tūkstančio litų skola tetulytei už lėktuvo bilietus...“, - rašė DELFI skaitytoja Saulė, kuriai gyvenimas užsienio šalyje susiklostė sėkimingai. Pradėjusi nuo nulio, daug dirbusi ji sako gavusi ir diplomą viename geriausių universitetų Airijoje, ir aplankiusi tolimiausius pasaulio kampelius.
Tuo metu DELFI skaitytojai Linai gyvenimas viename populiariausių lietuvių emigracijos krypčių – Londone mieste – mielas nepasirodė. „Labai ir net labai stipriai pribrendo laikas grįžti namo. Esu jauna, pozityvi ir versli. Noriu daryti gera savo šavo šaliai, jaunai Lietuvos valstybei, kuri po 23 nepriklausomybės metų vis dar kenčia nuo senų sovietinių pažiūrų politikų ir korumpuotų valdininkų“, - rašo ji. Pavargusi kęsti nuolatinę tautinę diskriminaciją, nelygybę uždarbio klausimu ji panoro grįžti namo.
Teiraujamės Jūsų – papasakokite savo ar artimų žmonių istoriją: ar ji primena filmą ar košmarą, po kurio džiaugiatės vėl atsikėlę savo lovoje? Į kurią pusę pasikeitę gyvenimas išvykus? O gal jau grįžote ir niekada tėvynės žemės nebeplanuojate palikti?
Dalinkitės savo mintimis ir patirtimi el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Užsienis“
Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi: