Emigrantai dažniausiai (visada) kalba išskirtinai tik apie pinigus. Kur dingsta visas kitas gyvenimas – įprasta Lietuviui aplinka, kalba, draugai, artimieji, vaikai svetimkalbėje bei svetimtautėje mokykloje, giminės, mėgiamas darbas ir t.t.?
Svetimoje šalyje tu niekada nesijausi savas (esi emigrantas, esi antrarūšis), tau tikrai nerūpės, kokia partija šiuo metu valdžioje ir tikrai tu „nesirgsi“ už šios šalies komandą krepšinio pasaulio čempionate.
O kur vaikų dramos (Alytuje iš trečio aukšto iššoko tėvų palikta (emigravusių tėvų) pas močiutę mergaitė ir t.t.)... Teko verslo reikalais lankytis vienoje Škotijos (trečios rūšies mėsos išpjaustymas) įmonėje, kur dirba apie 90 proc. lietuvių ir jais savininkas patenkintas.
Išgirdę, kad atvažiuoja būsimas verslo partneris iš Lietuvos, darbuotojai kažkodėl „slėpė“ akis, nebuvo šypsenų veiduose, gal kad dirba prastą darbą (šlapia, šalta), gal kad neišsipildė lūkesčiai, svajonės (turi diplomą, o dirba štai...). Neskalsi ta emigranto duona, „pijokavimai“ savaitgaliais virto norma, gal, kad yra atstumtieji...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!