Skaitytojų padėkos Islandijai - ne tik laiškais, bet ir eilėraščiaisrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (3)
Islandijai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, DELFI Pilietis pakvietė sudalyvauti konkurse – parašyti Islandijai laišką ir laimėti lėktuvo bilietą į Reikjaviką! Dalinamės dar keliais skaitytojų laiškais.
© Viktorijos Rukaitės nuotr.

Skaitytojos Monikos Ališauskaitės laiškas:

Sveika brangioji Islandija! Sveiki mielieji islandai! Ačiū už puikią dovaną prieš daugiau nei 20 metų! Ačiū, kad parėmėte mūsų laisvę, kai niekas kitas pasaulyje, išskyrus mus pačius, mūsų laisve ir nepriklausomybe netikėjo. Ačiū už tikėjimą mumis ir mūsų valstybe!

Tik pažiūrėkit, kokie mes dabar! Esame laisvi ir drąsūs, kasdien tampame stipresni, vis labiau pasitikintys savimi. Esu labai laiminga, būdama lietuvė, gyvendama savo laisvoje tėvynėje. Dabar viskas priklauso nuo manęs! Pasaulis atviras.

Paslaptingas ir tolimas pasaulio krašte! Turiu prsipažinti, kad mažai tave pažįstu. Noriu pažinti ir susidraugauti... Pamatyti savo akimis, pajusti savo širdimi. Jaučiu sielos artumą iš tolo. Iš tavęs sklindančią užliūliuojančią ir užburiančią ramybę. Draugystę su atšiauria ir nepastovia gamta, pasikliovimą ir tikėjimą ja. Nuoširdumą iš laisvų žmonių, atsiduodančių savo kūrybos aistrai.

Norėčiau tapti tau artima, kokia tu man esi. Nebūsiu turistė, pasikliaujanti kitų sukurtais vaizdais. Noriu būti tavo draugė ir viešnia. Artimas siela žmogus. Netrukus atvažiuosiu, atskrisiu ar atplauksiu tavęs aplankyti. Labai džiaugiuosi, nes tave pamatysiu kartu su man brangiausiu žmogumi.

Kaip jauteisi, žengdama pirmąjį žingsnį? Kokie tavo žmonės? Be stereotipų.. Nuoširdūs? Šalti? Kaip tu gyveni, brangi mano Islandija? Kuo gyveni šiandien?

Ir aš tave kviečiu į svečius! Visus islandus, visus tokius, kokie yra, susipažinti su mano mylima Lietuva. Nekantrauju susitikti!

Nuoširdžiai, Monika

Skaitytojos Vilmos Čepulytės laiškas:

Miela Islandija, esi labai graži ir svetinga šalis. Tiesa, tai žinau tik iš kitų pasakojimų ir visagalio interneto. Nuostabūs kraštovaizdžiai dažnai puošia mano kompiuterio darbalaukį (kada nors tai bus geros kokybės mano fotoaparato nuotraukos), o neįtikėtini faktai tiesiog prikausto.

Apie tave žinau tiek, kad, manau, išdrįsčiau sudalyvauti „protmūšyje“. Jau penktos klasės istorijos olimpiadoje nedvejodama rašiau tavąjį vardą prie klausimo: o kas gi pirmoji iš užsienio valstybių išdrįso 1991 metais pripažinti Lietuvos nepriklausomybę?

Didžiuojuosi tavimi, tai tik įrodo, jog esi supratinga ir drąsi šalis. Žinai, net neįsivaizduoju, kaip jaučiausi tuo svarbiu Lietuvai momentu – buvau tik vienerių. Vis dėlto, tikriausiai tą jausmą sulyginčiau su jausmu, kurį jaučiu kiekvieną penktadienį ar šeštadienį, kuomet sulauki skambučio ir girdi - „tai į Islandiją?“ – ir apima toks šiltas, geras jausmas, ir vėl patrauksiu vakarop su draugais Islandijos gatvėn.

Ei, juk laisvė ir yra jausmas! Tiesiog palaima būti su mylimais žmonėm, jaukiose vietose. Žinai, Islandija, tais vakarais norėtųsi, jog naktis užsitęstų, kaip kad pas tave būna. Ačiū Tau! Su visa meile ir didžiausia pagarba, tavo Vilma.

Tuo metu Algimantas Grakavinas atsiuntė savo kūrybos eilėraštį:

Islandijai

Nieko plačiau nebebūna už jūrą,
nieko brangiau už laisvę.
Gimė  Vulkanui kūdikis rudas,
Džiaugsmu nušvito Šiaurės pašvaistė.
Siera dvelkiančiuos krateriuos prausė,
Lavos arimuos migdė,
Vandens platybėse plėšiko naujo
laukė  Troliai  laivais išvykti,
Bet  Atlanto ir Baltijos srovės
tarsi mėnulio peizažuose suko
lemtį jam - lietuvaitę sutikti...
Čia gi ,,Gun dain”, ir nežinojimas liovėsi
Akmens ir velėnų žeminėse.

Ugninių plaukų kupetoj
linksmai pasisveikino vėjai.

Nakties ir dienos nesibaigiančią tylą
upelis kalnų čiurlenimu raižė,
Kažkoks paukštis raudonu snapu
klyksmu perspėjo kildamas,
kad nerami svetimiesiems pagairė:
,,Jei kopsit ant Ešelio kalno,
Tarsi tėvui ant kelių,
Ir norėsit vardus užrašyti viršūnėje“...
Kalnas šypsosi glostomam debesiui
dėl vaikų šlovės nusipelniusių,
kuriuos grūdinti tenka sužeidžiant,
Luna-lagūnoje gydyti kerpėmis
Ir akmens išaugintais čiobreliais.

O kardai makštyse taip ir liks,
nes rankomis teks apkabinti.

Virš bazalto uolų
ištvermingais žirgais atšuoliuoja,
ir linksmai be takų,
per brūzgynus avių bandas gena.
Tik ragai ant šalmų
nebekelia paniškos baimės
nes vainikas ant jų,
iš lietuviško lauko ramunių.
Krištolo vandeniu lūpas suvilgo
ir geizeriais tolimą kelią atžymi
link žemės šiltųjų gelmių
šalies gintarinei mergelei,
kad laisvėj gyventų – abu.

Viktorija Rukaitė vietoj žodžių nusprendė pasidalinti nuotraukomis:

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (27)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (27)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (183)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.