Skaitytojos nuomonė: kai žūsta vaikas – kaltas ir meras?

 (41)
Vaikai yra ne tik tėvų didžiausia laimė ir turtas. Bent jau taip turėtų būti… Seniai visose išsivysčiusiose šalyse miestai susivokę – gimstantys miestiečiai reiškia ir miesto gyvybę ir klestėjimą. Laimingai augantys vaikai yra ir miesto laimė ir turtas. Tokiu požiūriu į savo mažuosius miestiečius ypač galima įsitikinti Vokietijoje.
© Shutterstock nuotr.

Kiekvienas gimęs ar persikėlęs gyventi vaikas nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo rotušėje yra ne tik šeimos, bet ir mero ar seniūno rūpestis. Netrukus po atvykimo į naujus namus mažasis miestietis pašto dėžutėje randa šiltą ir mielą mero sveikinimą su klausimu, kada mero globojama ir tik jam vienam tiesiogiai atskaitinga vaikų paramos komanda gali aplankyti savo mieląjį, čepsintį “turtą”.

Aplankomi visi vaikai – nesvarbu ar gimęs, augantis profesorių ar bedarbės, vienišos mamos šeimoje. Toks yra pats svarbiausias šio užmanymo tikslas – rūpintis visais, nes smurtas prieš vaikus nėra vien asocialių asmenų problema. Taip pat svarbu, pastebėti ir sekti vaiko gerovės lygį nuo pirmų dienų, kol dar pas vaiką neatsiradę įsisenėję smurto randai. Kol dar policija nepradėjo lankytis nuolatinio išgėrinėjimo ir triukšmo “taške”, kuriame lyg niekam nematomi dar auga, o tiksliau – nyksta vaikai. Juk tiek daug gali pasakyti vaiko namai, jo elgesys normaliai mąstančiam suaugusiam, jei tik sugebi skirtingai nuo kai kurių Lietuvos VAT darbuotojų, bent minimaliai naudotis akimis ir ausimis bei kitais jutimo organais. O taip pat jei turi širdį ir smegenis.

Kėdainiuose kasmet gimsta 300 vaikų – įdarbinus bent vieną mero pagalbininką vaikų gerovės klausimais, vietoje 20 neveiksnių savivaldybės biurokratų, šiuos vaikus ir jų šeimas galima aplankyti per trejetą – ketvertą mėnesių, lankant po 3-4 šeimas per dieną ir dirbant vien darbo dienomis ir valandomis. Surinkus duomenis apie mažųjų miestiečių gerovę, galima atsirinkti tik tas šeimas kurioms reikia trumpalaikės arba ilgalaikės stebėsenos ir paramos, papildomų tarnybų dėmesio.

Vokietijoje tokie apsilankymai yra draugiško pobūdžio – tai ne tiek vaiko gerovės kontrolė ir prevencija, bet ir dėmesio šeimai ir vaikui parodymas. Parodymas, kad merui, miesto ar kaimo bendruomenei taip pat rūpi mažas žmogutis, jo sveikata nuo pat pirmųjų dienų, ypač kol vaikas dar “nematomas” valstybės tarnyboms ir visuomenei – per mažas lankyti darželį, kuriame galima stebėti jo būklę. Per trumpą, standartinį interviu vizito metu apžiūrima vaiko gyvenamosios aplinkos būklė, klausiama apie šeimos padėtį, finansinę būklę, ar tėvai jau spėjo pagalvoti arba susirasti vietą darželyje, pristatomis visos lengvatos, kurias miestas siūlo šeimoms su vaikais (šiam tikslui dovanojama stora brošiūra apie pagalbos šeimoms tarnybas, nemokamas paslaugas vaikui, kontaktus paramos grupių tėvams ir vaikais besirūpinančių nevyriausybinių organizacijų kontaktus).

Mes visi galime padaryti daugiau dėl mūsų bendruomenėse gyvenančių vaikų. Mes galime laiku pastebėti vaiko nepatenkinamą būklę gatvėje, laiptinėje, išgirdę triukšmą ar pamatę smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje ir operatyviai bei ryžtingai reaguoti. Tam reikia ne tik asmeninės atsakomybės bet ir kompleksinio požiūrio ir bendruomeninės bei politinės valios.

Mes galime pasiekti paprastų dalykų – įsteigti vaikų gerovės tarnybas, pavaldžias tiesiogiai merams ir seniūnams savivaldybėse ir seniūnijose. Pasiekti, kad visi gimę vaikai, jų gyvenimo sąlygos ir šeimos būklė būtų objektyviai įvertinti ne vien neveiksnios VAT (kuri, mano nuomone, turėtų iš viso dingti iš valstybės institucijų sąrašo vysktant pastariesiems įvykiams ir toliau šeimos nariams ilgalaikiai smurtaujant prieš savo vaikus). Galime padaryti privalomu visiems vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą nuo 4 metų. Taip užtikrintume, kad vaikai, jų psichologinė ir fizinė būklė yra matomi ne vien šeimos nariams.

Galime skirti daugiau dėmesio ir didesnį finansavimą savivaldybėse veikiančioms NVO, finansuojant tokius projektus, kurie nukreiptų savanorystę ir gerovės, stebėsenos ir prevencijos iniciatyvas, į rizikos šeimas su mažais vaikais.
Smurtas prieš vaikus turi baigtis.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (91)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.