Skaičiau peticiją prieš šauktinius – mintys kyla įvairios...

 (146)
Socialiniuose tinkluose pasklido „Nepritarimo šauktinių kariuomenei“ „peticija“. Ją jau pasirašė ne viena dešimtis žmonių. „Peticija“ ilga, joje gausu žodžių ir frazių ekvilibristikos. Tai galėtų būti eilinė „peticija“, jei joje nebūtų liečiami kertiniai mūsų šalies saugumo bei valstybingumo užtikrinimo klausimai. Įsiskaitėme. Ką joje randame?
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Pirmasis sakinys skelbia, kad „smerkiame Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje bei Krymo aneksiją“. Viskas kaip ir logiška, tačiau toliau tekste ima lįsti negražios ausys – „Nors kariniai manevrai Ukrainoje yra ypatingai smerktini ir gali būti perspėjimu Lietuvai, kyla pagrįsti įtarimai, kad karo reikšmė yra sureikšminama“. Rusijos reguliariosios armijos intervencija į suverenios Ukrainos teritoriją ir atskirų jos dalių okupacija virsta „kariniais manevrais Ukrainoje“?! Skanu? Perskaitęs šį „peticijos“ sakinį nori nenori susimąstai – oho, kokie manevrai – daugiau nei 6000 žuvusių, dešimtys tūkstančių sužeistųjų, apie 1 milijoną oficialių pabėgėlių, sugriauti tūkstančiai namų, sugadinta infrastruktūra – bent du dideli oro uostai, geležinkelio linijos, tiltai, viadukai, keliai, gamyklos. Ar norėtume tokių „manevrų“ Lietuvoje?

Visa tai „pagardinama“ sakiniais „Siekiame, kad tarptautinėje (!) politikoje ir viešajame kalbėjime būtų teikiama daugiau dėmesio taikos perspektyvoms, o ne pasiruošimui karui ir agresyviai retorikai“. Perskaitai ir galvoji – čia nuo ko nurašyta? Gal „peticijos“ autoriai gavo užduotį ir, jos pilnai nesupratę, tiesiog kai kuriuos sakinius perrašė? Kyla klausimas, kam gali trukdyti šalies ruošimasis ir jos piliečių ruošimas atremti galimą agresiją? Kiek atsakymo variantų turite? Belieka pastebėti, kad šios „peticijos“ rengėjai kalbėdami apie tarptautiškumą savo rašliavą adresuoja kažkodėl ne agresijos šaltiniui t.y. Kremliui ir Putinui, o mums, Lietuvos piliečiams?!

„Peticijoje“ tema vystoma toliau – „Lietuvos saugumo užtikrinimu besirūpinanti Valstybės Gynimo Taryba, Krašto Apsaugos Ministerija bei Vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė Prezidentė Dalia Grybauskaitė privalo skirti daugiau dėmesio taikos ir socialinės gerovės užtikrinimui, o ne rengimuisi kariauti (kviečiame nepamiršti Lietuvos narystės ES ir NATO)“ . Tikrai taip, Gynimo taryba, KAM bei Vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė Prezidentė Dalia Grybauskaitė privalo skirti daugiau dėmesio taikos užtikrinimui. Tam įpareigoja Konstitucija. Kiek pavėluotai, bet tai ir daro. Koncentruotai ir energingai. Viena iš pasirinktų racionalių šiuo laikotarpiu priemonių – šauktinių kariuomenė. Taip pat – šalies ginkluotės atnaujinimas, modernizavimas, stiprinimas.

Kam tai gali nepatikti? Atsakykite tai sau patys. Kaltinimas, kad rengiamasi karui – pilnai pagrįstas. Kariauti pasirengus kur kas efektyviau nei „užkluptiems netikėtai“. Senovės romėnai savo taikos užtikrinimo patirtį sudėjo į vieną posakį - „Si vis pacem – para bellum“ („Nori taikos – ruoškis karui“).

Mano akimis, tekste gausu įvairių „minkšto poveikio“ frazių ir sąvokų: „sukelia socialines problemas“, „ydingą visuomenės paranoją“, „pelnytą nepasitenkinimą“, „išskirtinai sutaria“, „nesaugiausių visuomenės sluoksnių“, „politikai, intelektualai, visuomenininkai, bet ir aukšto rango karininkai“, „socialinė nelygybė“, „karybos tyrinėtojai ir socialinių mokslų specialistai“, „neefektyvu, strategiškai, socialiai bei psichologiškai žalinga“. Bravo! Šaunu! Puikiai programuoja. Remtasi gerais šaltiniais (vadovėliais ar visagaliu internetu?), o gal profesionalių konsultantų iš už sienos pagalba?

Ir dėl ko visa tai? „Kyla (...) nepatvirtintų įtarimų, kad šauktinių kariuomenė bus formuojama iš nesaugiausių socialinių sluoksnių. Imamasi panašios taktikos, kaip ir JAV (pagal vienos kaimyninės vastybės karinę doktriną jos priešas Nr. 1), kur tarnavimas kariuomenėje nėra privalomas, bet jaunuoliai yra viliojami socialine apsauga ir atlygiu.“ Štai, panašu, kad „peticijos“ priežastys ėmė ir išlindo iš maišo! Kur girdėta tokia frazeologija? Kas „blogiausia“, šauktiniams dar užtikrinama ir socialinė gerovė. O tai – „ne pagal planą“, todėl piktina?

Baigiamosiose pastraipose kertama per buvusią skaudžiausią vietą – emigraciją. Būtent „šauktinių kariuomenės atkūrimas yra veidmainiškas masinės emigracijos sąlygomis. Įstojusi į ES Lietuva pasižadėjo užtikrinti laisvą asmenų ir kapitalo judėjimą.“ Toliau seka logiško minčių dėstymo spragos. „Dabar valstybė, neužtikrinusi emigrantams teisės į orų gyvenimą, ketina grąžinti šiuos išvykėlius remdamasi pareiga ginti Tėvynę.“ Taip išeitų, Lietuva turi mokėti išmokas emigravusiems į kitas šalis piliečiams, kad jie ir toliau ten laimingi gyventų? Bei nusikalsta prieš savo piliečius kviesdama atlikti pareigą Tėvynei? Tai kur čia „peticijos“ autoriai įžvelgia neteisybę: tame, kad nesubsidijuoja emigrantų ar kad stengiasi juos sugrąžinti pavojaus Tėvynei akivaizdoje? „Peticijos“ autoriai nesupranta žodžio „pareiga“ ar tiesiog blogai išvertė tekstą?

Teigiama, kad „alternatyvos šauktinių kariuomenės grąžinimui nebuvo pakankamai apsvarstytos“. Prašyte prašosi, kad „peticijos“ autoriai pateiktų sąrašą institucijų, kurios, jų manymu, turėtų svarstyme dalyvauti. Tai, kad svarstyti „mokame“, demonstruoja Ignalinos atominės elektrinės projekto svarstymo trukmė. Gal kas ir norėtų tokios trukmės ir kokybės svarstymo proceso, tačiau tai neatitiktų nei Lietuvos, nei Lietuvos piliečių interesų. Aišku, ne tų, kurie už „penkis skatikus“...

Iš esmės manau, kad tekstas pilnas daug vienas kitam prieštaraujančių teiginių, nelogiškų faktų, kas sudaro įspūdį, kad visai ne teksto prasmė čia svarbu. Tačiau dominuoja kaimyninės šalies – agresorės vartojama retorika, kas mane verčia vertinti šią „peticiją“ kaip eilinį įrankį pilkajai propagandai, nukreiptai prieš mūsų valstybę, skleisti. Tad nenuostabu, kad net ir nepritariantieji šauktinių kariuomenei, tiesiog kaip formai, bet ne pačiam principui ginti Tėvynę, liko nesupratę – pasirašyti jiems po šiuo tekstu, ar ne, kas matyti iš komentarų po raginimu pasirašyti šią neva „peticiją“.

Norime tikėti, kad „peticiją“ surašė ir skelbia tie trys, kuriuos šaukimas į kariuomenę „veda prie priverstinių studijų pasirinkimų“, o ne kur kas daugiau mokslų ragavę „patarėjai“.

„Peticijos“ tekstą analizavo IPG –iniciatyvinė piliečių grupė, kurią sudaro piliečiai,norintys savo vaikus auginti modernioje ir nepriklausomoje Lietuvoje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (31)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (96)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.