Kaip pavyzdį paiimkime tipinį daugiabutį Vilniuje, kuris prijungtas, žinoma, prie „Vilniaus energijos“ vamzdžių. Taigi, tokiame sovietmečiu ir ne tik statytame daugiabučio rūsyje, yra šilumos mazgas. Jis tarsi pečiukas su šiluma iš „Vilniaus energijos“ - šildo radiatorius arba ruošia karštą vandenį. Šiame agregate yra vienintelis skaitliukas, kuris skaičiuoja bendrą sunaudotą šilumos kiekį namui, o iš jo rodmenų formulių atsiranda ir sąskaitos.
Taigi paskaičiuokim. 2012 m. kovo mėnesį 100 butų namas suvartojo apie 70 MWh iš jų 16 MWh - „gyvatukas“, 13 MWh - „karštas vanduo“ ir 41 MWh - „šildymas“
1. Karštas vanduo
Taigi 13 MWh „karšto vandens“ nėra visiškai tikslus skaitmuo, nes nepaminėjau dar vieno name esančio gan svarbaus skaitliuko, kuris skaičiuoja bendrą suvartoto karšto vandens kiekį. Na, jis kovo mėnesį rodė 250 m3, o tuo tarpu žmonės deklaravo tik 200 m3. Sakytumėt, kad gal kas užmiršo deklaruoti ir tiek. Ne, musų namas kaip ir daugelis kitų Vilniuje, karšto vandens deklaravime turi 25 proc. netikslumo. Taigi apie 3,25 MWh arba 39 MWh per metus atsiranda eilutėje kartu su radiatoriais pavadinimu „šildymas , o tai net apie 13 proc. visų per metus išleistų pingų šildymui.
Negalima sakyti, kad 25 proc. žmonių mūsų name yra vagys. Dažnai skaitliukai po dešimtmečio darbo nebesisuka taip, kaip turėtų, atsiranda paklaidos. Kita dalis tiesiog nedeklaruoja laiku ir laukia finansiškai geresnių laikų. Ir turbūt tik labai maža dalis dar kabina magnetus bei lašina vandenį. Vienintelis vaistas nuo šios ligos, yra susidėti naujus skaitliukus visiems gyventojams vienu metu. Ne tuos elektroninius, kurių metinės sąnaudos prilygsta dabar patiriamai žalai, bet tuos paprastus, į magnetus nereaguojančius skaitliukus.
2. Netvarkinga šildymo sistema
Deja, daugumos senesnių namų bėda yra išsibalansavusi, neprižiūrėta šildymo ir karšto vandens sistema. Rūsyje juk kartais būna šilčiau nei namie, o tai jau netinkamos izoliacijos pasekmės, kuri dažnai būna nulupinėta ir sutrūnijusi. Bet tai ne didžiausia namo bėda.
Blogiausia, kai to paties namo gyventojai gauna nevienodą šilumos kiekį. Tad vieni šąla, o kiti pradaro langus dėl per didelio karščio. Kiekvieną žiemą mūsų name yra butų, kur šiluma tik apie 15 laipsnių (nors norma yra 18 laipsnių), o tuo pat metu termometras rodo 23 laipsnius kitame bute. Priežasčių tam gali būti nemažai, o viena iš jų - bendra sistemos būklė.
Deja, bet ir renovacija, papuošiant fasadą, šių problemų neišspręs. Kita vertus, įsidėti naujus skaitliukus ar subalansuoti seną sistemą gali kainuoti žymiai pigiau nei sudėtingi renovacijos procesai, kartais tik reikia noro ir entuziazmo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!