Serganti moteris – atvirai apie kovą su liga

 (26)
Perskaičiau piliečio Mariaus, patekusio į valdžios, ligonių kasų, cukrinio diabeto pinkles, straipsnį. Noriu tik pasisakyti, kad aš taip pat sergu cukriniu diabetu jau 20 metų. Esu visu etatu dirbanti moteris, mama, žmona, ir noriu tikėti, kad taip pat – ir pilnavertė visuomenės narė.
© Shutterstock nuotr.

Nieko nesakau, taip, sunku, kai iš valstybės gauni tik 270 Lt pašalpą, kovodamas ar bandydamas susitarti su šia klastinga liga. Pati savo lėšomis nusipirkau insulino pompa, tenka pirkti ir pompos priedus, kurie kainuoja apie 400 Lt mėnesiui. Turiu mažą vaiką, kuriam norisi duoti geriausia, taigi visur reikia pinigų, pinigų ir dar kartą pinigų. Tačiau tai ne viskas, ką noriu pasakyti piliečiui Mariui, ar visiems kitiems, kurie susiduria su šia liga.

Nenuleiskit rankų, ieškokit išeičių visur ir visada, kalbėkite, kalbėkite ir dar kartą kalbėkite apie tai. Pavyzdžiui, insulino pompomis prekiaujanti įmonė padėjo man įsigyti insulino pompą, sudarydama galimybę įsigyti prekę išsimokėtinai, dėl to pagerėjo mano sveikata, o ir „kišenei“ ne taip skaudžiai atsiliepė šis pirkinys. Juk 8000 Lt – dideli pinigai. Vaistus kompensuoja ligonių kasos, priedus tenka pirkti, bet protingiau „susisukus“ galima visur pataupyti ir visada rasti išeitį. Todėl noriu palinkėti stiprybės.

Niekada nenuleiskite rankų, jeigu kartosite, kad Jūs galite, tai ir rasite galimybių viską įgyvendinti. Niekada nekartokite, kad Jūs esate ligonis, ir neleiskite to daryti kitiems. Jeigu galvojate, kad Jūs galite dirbti, tai ir ieškokite darbo, eikite į pokalbius ir visai nebūtina vos atėjus į darbo pokalbį atkišti invalidumo pažymėjimo darbdaviui.

Tik Jūs patys nusprendžiate, ką galite ir kiek galite daryti, pateikite save taip, kad ši liga Jūsų gyvenimo nevaldo, tai Jūs ją valdote ir tik Jūs galite tą daryti. Nereikia jaunam būnant tapti „pensininku“ ir dėl visko pradėti kaltinti valdžią ar kitas institucijas, tiesiog suraskite savo kelią ir juos eikite, Jūs dar daug galite duoti, dar daug galite padaryti, tai paimkite iš gyvenimo kiek įmanoma geriausią ir niekam neatiduokite.

Sėkmės visiems bendražygiams, nenuleiskite rankų ir kovokite iki pat pabaigos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (337)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (102)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (102)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.