Septyniolikos pastojusi vieniša mama sugebėjo sukurti sau ir dukrai pilnavertį gyvenimą

 (126)
Pasakojimą pradėsiu be jokių pasiteisinimų. Taip jau gavosi, kad pastojau 17 metų. Ne pats tinkamiausias amžius, tačiau gavosi kaip gavosi. Vaikelio tėvas „dėjo“ į krūmus ir tiek jį temačiau.
© Shutterstock nuotr.

Vos pasibaigus 11 klasės mokslo metams pagimdžiau dukrytę. Labai džiugus įvykis, tačiau kartu - ir keliantis labai daug nerimo. Buvau dar per jauna priimti kažkokius rimtus sprendimus, todėl tėvai pasakė savo tvirtą žodį - reikia mokytis toliau. Aišku, viena nieko padariusi nebūčiau, tėvai mano - auksiniai, negalėsiu jiems niekada atsidėkoti.

Surado auklę, kuri mano mažę prižiūrėjo, kol aš lankiau 12 klasės pamokas. Taip prabėgo pirmieji metai, pamokos, mokslai, dukrytė ir jokių bemiegių naktų (ačiū, maže). Egzaminai. Stojimas. Rezultatai. Aš priimta į dienines savo svajonių studijas. Prasidėjo sunkiausias laikotarpis - balansavimas tarp mokslų, motinystės ir noro pabūti jauna. Čia ir vėl padėjo mano auksiniai tėvai, prisiėmę pusę atsakomybės. Pasiliko mano mažę, kol aš studijavau.

Taip ir buvo pusę savaitės mokslai ir pramogos, o kai tik galiu - atgal pas tėvus ir pas savo puikiąją ledi. Taip prabėgo ketveri studijų metai. Paskutiniame kurse susiradau darbą pagal specialybę. Paskutinė sesija, bakalauro gynimas, diplomų įteikimas. Ir štai, aš - diplomuota IT specialistė.

Vasara. Ieškau buto, kraustausi iš studentų bendrabučio, ieškau darželio. Rugsėjo 1-ajai viskas jau paruošta ir štai, pagaliau mano pupa jau su manimi, vedu už rankytės ją į darželį.

Nuo to laiko prabėgo daugiau nei penkeri metai. Dabar mano pupa - jau penktokė. Aš dirbu pagal specialybę, uždirbu apie 3000 Lt. Jokių papildomų pajamų negaunu. Už buto nuomą sumoku 550 + komunaliniai + internetas + telefonai + dukros baseinas + nuolatiniai = šiltuoju sezonu apie 1100 Lt, žiemą - 1400 Lt. Kelis metus perku metinius abonementus į vandens parką. Kartais nueiname į kiną. Rengiame iškylas gražiose Vilniaus apylinkėse ar lankomės lankytinose vietose pačiame mieste.

Užsukam į muziejus, kur kaina tikrai įkandama. Vasarą atostogaujam prie jūros. Kas vakarą gaminu namuose maistą, kurį nešuosi į darbą pietums ir kurį pietums po mokyklos valgo dukra. Avalynę perku dukrai dažniausiai turguje (koja auga, tai tik vienam sezonui užtenka), sau perku geresnę. Rūbus perku dažnai padėvėtų rūbų parduotuvėje, nes man atrodo protingiau nusipirkti keturis rūbus už vieno naujo kainą. Iš valstybės neprašau nieko, nes nieko ji man ir neskolinga. Galbūt negalim sau leisti visko ko norėtųsi, tačiau ir neskurstam, o viskas - dar prieš akis ir, manau, toliau bus tik geriau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Rašinys skirtas DELFI Piliečio paskelbtai Savaitės temai „Vienas auginu vaiką: kaip aš išgyvenu“.

Auginti atžalą vienam – nelengva... Tokiu atveju ant pečių paprastai nugula ne tik visi buitiniai rūpesčiai, bet ir nemenka finansinė našta. Šią savaitę DELFI Pilietis teiraujasi jūsų – pasidalinkite savo kaip vienišos mamos ar tėvo patirtimi.

Papasakokite, kaip planuojate savo finansus, ar šių pakanka, ar buvusi antroji jūsų pusė pakankamai padeda išlaikyti vaiką? Galbūt turite patarimų, kaip reikėtų auginti atžalą, kai negyvenate kartu? Istorijas siųskite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atžala“ iki lapkričio 24 d.

Primename, kad DELFI Piliečio rubrikoje publikuojamų tekstų autoriai kiekvienos savaitės pabaigoje gali gauti ypatingą prizas už geriausią istoriją, pranešimą apie įvykį ar puikiai pateiktą nuomonę!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (24)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.