Septyniolikos pastojusi vieniša mama sugebėjo sukurti sau ir dukrai pilnavertį gyvenimą

 (126)
Pasakojimą pradėsiu be jokių pasiteisinimų. Taip jau gavosi, kad pastojau 17 metų. Ne pats tinkamiausias amžius, tačiau gavosi kaip gavosi. Vaikelio tėvas „dėjo“ į krūmus ir tiek jį temačiau.
© Shutterstock nuotr.

Vos pasibaigus 11 klasės mokslo metams pagimdžiau dukrytę. Labai džiugus įvykis, tačiau kartu - ir keliantis labai daug nerimo. Buvau dar per jauna priimti kažkokius rimtus sprendimus, todėl tėvai pasakė savo tvirtą žodį - reikia mokytis toliau. Aišku, viena nieko padariusi nebūčiau, tėvai mano - auksiniai, negalėsiu jiems niekada atsidėkoti.

Surado auklę, kuri mano mažę prižiūrėjo, kol aš lankiau 12 klasės pamokas. Taip prabėgo pirmieji metai, pamokos, mokslai, dukrytė ir jokių bemiegių naktų (ačiū, maže). Egzaminai. Stojimas. Rezultatai. Aš priimta į dienines savo svajonių studijas. Prasidėjo sunkiausias laikotarpis - balansavimas tarp mokslų, motinystės ir noro pabūti jauna. Čia ir vėl padėjo mano auksiniai tėvai, prisiėmę pusę atsakomybės. Pasiliko mano mažę, kol aš studijavau.

Taip ir buvo pusę savaitės mokslai ir pramogos, o kai tik galiu - atgal pas tėvus ir pas savo puikiąją ledi. Taip prabėgo ketveri studijų metai. Paskutiniame kurse susiradau darbą pagal specialybę. Paskutinė sesija, bakalauro gynimas, diplomų įteikimas. Ir štai, aš - diplomuota IT specialistė.

Vasara. Ieškau buto, kraustausi iš studentų bendrabučio, ieškau darželio. Rugsėjo 1-ajai viskas jau paruošta ir štai, pagaliau mano pupa jau su manimi, vedu už rankytės ją į darželį.

Nuo to laiko prabėgo daugiau nei penkeri metai. Dabar mano pupa - jau penktokė. Aš dirbu pagal specialybę, uždirbu apie 3000 Lt. Jokių papildomų pajamų negaunu. Už buto nuomą sumoku 550 + komunaliniai + internetas + telefonai + dukros baseinas + nuolatiniai = šiltuoju sezonu apie 1100 Lt, žiemą - 1400 Lt. Kelis metus perku metinius abonementus į vandens parką. Kartais nueiname į kiną. Rengiame iškylas gražiose Vilniaus apylinkėse ar lankomės lankytinose vietose pačiame mieste.

Užsukam į muziejus, kur kaina tikrai įkandama. Vasarą atostogaujam prie jūros. Kas vakarą gaminu namuose maistą, kurį nešuosi į darbą pietums ir kurį pietums po mokyklos valgo dukra. Avalynę perku dukrai dažniausiai turguje (koja auga, tai tik vienam sezonui užtenka), sau perku geresnę. Rūbus perku dažnai padėvėtų rūbų parduotuvėje, nes man atrodo protingiau nusipirkti keturis rūbus už vieno naujo kainą. Iš valstybės neprašau nieko, nes nieko ji man ir neskolinga. Galbūt negalim sau leisti visko ko norėtųsi, tačiau ir neskurstam, o viskas - dar prieš akis ir, manau, toliau bus tik geriau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Rašinys skirtas DELFI Piliečio paskelbtai Savaitės temai „Vienas auginu vaiką: kaip aš išgyvenu“.

Auginti atžalą vienam – nelengva... Tokiu atveju ant pečių paprastai nugula ne tik visi buitiniai rūpesčiai, bet ir nemenka finansinė našta. Šią savaitę DELFI Pilietis teiraujasi jūsų – pasidalinkite savo kaip vienišos mamos ar tėvo patirtimi.

Papasakokite, kaip planuojate savo finansus, ar šių pakanka, ar buvusi antroji jūsų pusė pakankamai padeda išlaikyti vaiką? Galbūt turite patarimų, kaip reikėtų auginti atžalą, kai negyvenate kartu? Istorijas siųskite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atžala“ iki lapkričio 24 d.

Primename, kad DELFI Piliečio rubrikoje publikuojamų tekstų autoriai kiekvienos savaitės pabaigoje gali gauti ypatingą prizas už geriausią istoriją, pranešimą apie įvykį ar puikiai pateiktą nuomonę!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (908)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2696)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (411)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (267)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.