Neapsimetinėsiu, kad šventės man – vien didi laimė ir nebus progų pasijusti beviltiškai. Tačiau tik įsivaizduoti galiu, ką tau tenka šituo metu išgyventi.
Nebūsiu dar viena, per Kalėdas prašanti princo ant balto žirgo. Nes iš tiesų – nei žirgų, nei princų nėra tiek, kiek laukiančių.
Buvo metas, kai svajojau ir prašiau gražios šeimos, šilto, tvirto peties šalia. Tačiau juk abu suprantam, kaip tai rizikinga. Skaudu stebuklų metą likti be stebuklo.
Žinau, kaip ir kasmet sulauksiu daugybės užsukančių „išgerti arbatos“ – su mielomis, kukliomis dovanėlėmis ir kaltu „gražių švenčių“ išskubant švęsti su savais.
„Pasistenk per šventes nelikti vienas“. Šitaip panašiems į mane patarinėja, kai nekviečia švęsti kartu. Nes Kalėdos – šeimos šventė.
Savos neturiu ir tai – mano laisvės gyventi kaip noriu kaina. Draugų vaikai lyg savi, visada laukia. Tačiau su jais esu laisva būti tiek, kiek norisi. Be nemigo naktų ir Rota virusų.
Matau, kaip į mane žiūri pavargusių draugių vyrai. Kuo pareigingesni, tuo labiau alkstantys „tikro gyvenimo“, „tikrų jausmų“, bet siūlantys tik trupinius. Spėk, ar man to reikia?
Panašiai ir tau – visi tikisi, kad dovanosi stebuklą, išpildysi norus ir išeisi nieko nereikalaudamas. Nes tu – stebuklo pažadas. Aš – vaistas nuo kasdienybės. Namai, kuriuose vaikai neišvarto žvakių, nepritrupina sausainių, netrukdo romantiškai pasibūti.
Viską turiu. Žinau kainą. Kas perkama – nusiperku. Todėl tau, Kalėdų seneli, siūlau štai ką: Kūčių dieną, kai visi su artimaisiais sėsis už stalo ir tu pats turėsi kelias valandas laiko, išeikim paklaidžioti rimstančio miesto gatvėm. Įkritę į pusnį (jei bus), aptarkim: tu senas, ir aš ne jaunyn, ar gana mums abiems svetimų vaikų, kuriuos lankom?
Papasakosi, ko tu pats norėtum ateinančiais metais? Ir tada aš galbūt paprašysiu – jausmo, kad gyvenimas neina pro šalį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo mintimis – ką Jums reiškia artėjančios šventės, ko šiemet prašote Kalėdų senelio? Ar baisu šventes sutikti vienam? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šventė“. Taip pat mintimis galite pasidalinti žemiau: