Šeima piktinasi: abiejų atlyginimai – apgailėtini

 (367)
Kodėl taip sunku gyventi toje Lietuvoje? Tenoriu dirbti ir užsidirbti, kuklūs tie mano norai... Apie atostogas svečiose šalyse pamiršau po to, kai gimė du mano vaikučiai. Gauti vietą valstybiniame darželyje Vilniaus mieste kone neįmanoma. Sako, po trejų metų atsiras pakankamai vietų.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Tuomet mano vyresnėlis kaip tik pradės lankyti mokyklą ir, spėju, tuomet jau bus perpildytos mokyklos. Abu su vyru esam baigę aukštąsias mokyklas, darbo patirties jau turim. Abiejų atlyginimai – apgailėtini.

Nors Lietuvoje 600 eurų alga laikoma normalia ir netgi gera alga, ar įmanoma už tokią išlaikyti du vaikus? Negavus valstybinio darželio?

Pradėjus ieškoti darbo į vieno žmogaus vietą pretenduoja bent 50 kandidatų. Vienintelis dalykas, ko galima išmokti darbo pokalbyje – tai meluoti. Kuo geriau primeluosi, tuo daugiau galimybių gauti darbą. Pažįstu puikiai meluoti sugebančių žmonių. Jiems darbą susirasti – vienas juokas. Po kelių mėnesių jau vėl ieško naujo...

O aš meluoti nemoku. Spauda vis verkia dėl emigracijos. Mano nuomone, valdininkai ją skatina. Emigrantai siunčia į Lietuvą pinigų. Išvykę žmonės dirba ir užsidirba. O ką jie veiktų likę Lietuvoje?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo patirtimi? Dirbate IT srityje ir norėtume paprieštarauti ar papasakoti savo nuomonę apie sektoriaus atlyginimus? Ar sutinkate su skaitytoju, kad turint daug patirties, uždirbti tiek, kiek IT sektoriuje, galima ir kitur? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (58)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (179)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (467)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (250)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.