Savaitgalio rytais – šokiruojantys Vilniaus senamiesčio vaizdai

 (93)
Viskas. Po šio savaitgalio nebetvėriau, prisėdau prie kompiuterio ir parašiau šį tekstą. Esu kantrus ir tolerantiškas žmogus, bet nebegaliu matyti, kaip miestas praranda savo senamiestį.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vilniaus senamiestis jau prieš 19 metų buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Čia įrašytiems objektams yra taikomas išskirtinis dėmesys. Norėtųsi tikėti, kad siekiama apsaugoti ne tik senąją Vilniaus architektūrą, bet ir čia esančią dvasią, kurią sukuria ta pati architektūra, žaliosios zonos ir šviesa. Vis dėlto, dienos metu šviesus ir patrauklus senamiestis tamsiuoju paros metu tampa vieta, kurioje tikrai nesinori būti.

Gyvenu miesto širdyje, Vilniaus gatvėje, jau daugybę metų ir stebiu, kaip žmonės elgiasi. Dienomis čia pamatysi įprastą gyvenimą, kuriam daugiau spalvų suteikia nemaži srautai turistų. Bet tik sutemus iš senamiesčio gatvių visi vaikštinėjančių žmonių srautai dingsta ir į jų vietą stoja jaunimas nusiteikęs rimtai vakarot. Triukšmui jautrus nesu, todėl užsidaręs langus ilsiesi. 

Bet tai, ką randi anksti ryte atsikėlęs, – šokiruoja. Kiemai ir bromai pernakt tapę tualetais, nuorūkos ir šiukšlės absoliučiai visur, o dar kur nors prie Sveikatos ministerijos ir privemta. Pabandykite kada šeštadienį arba sekmadienį iš paties ryto pasivaikščioti po senamiestį. Šis savaitgalis nebuvo niekuo išskirtinis ir pakilęs ryte pamačiau tą patį tik prie to dar prisidėjo keletas „trūkusių“ abiturientų ir kelios susivėlusios, „nubėgusiu“ makiažu ir po gatves basomis lakstančios abiturientės. 

Tuomet man kilo klausimas, kodėl visų klubų, pub‘ų, barų reikia senamiestyje? Besisklaidantis jaunimas gasdina kitus žmones, kurie išėjo pasivaikščioti ir pajausti senamiesčio. Kokį įspūdį gali susidaryti atvykę miesto svečiai, pamatę tokią betvarkę pas mus senamiestyje? Senasis Vilnius galbūt ir išliks, bet, bijau, kad neliks to jausmo, nes negali pamatyti, kaip atrodo senamiestis naktimis. Taip pat įdomu, ar reikalinga tokia koncentracija linksmybių vietų miesto širdyje, kur turėtų išlikti mūsų miesto identitetas. Talinas su tuo puikiai susitvarko ir ten su didžiausiu malonumumu išeinu tamsiais vakarais pasivaikščioti po senamiestį. 

Tad gal laikas pradėti žvelgti į ateitį daugiau nei kelis mėnesius į priekį? Žiūrėkime, kaip ir kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik mes galime kurti jiems darnią ir harmoningą aplinką, tad turime nenusigręžti ir nuo mūsų aplinkos, skatinkime išlaikyti savo vertybes ir neskubėkime visko parduoti ir atiduoti pelno siekiantiems asmenims. Nežinau priežasčių, kodėl nėra ribojamas pasilinksminimo vietų skaičius Vilniaus senamiestyje, bet žinau, kad jeigu taip ir toliau, tai naktinis senamiesčio gyvenimas taps didžiule problema.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Merginos atkirtis vyrams: vilnietės nėra beviltiškos meilės ieškotojos (76)

Prieš porą dienų feisbuke pradėjo skrajoti pakankamai senas psichologo Tomo Lagunavičiaus interviu apie hipsterinę kultūrą. Kaip povai visi vyriškos lyties atstovai pradėjo juo dalintis kaip įrodymu, kad vilnietės yra beviltiškos meilės ieškotojos ir vyrai turi neribotas galimybes rinktis geriausią žmoną.

Sutrikusi jauna mokytoja: nebuvau pasiruošusi problemai, kuri vyresnėms kolegėms tik kelia juoką (89)

Gyvenimas – tai ne juoda ir balta... Geriausiai tai supranti dirbdamas mokytoju. Kartais pavydžiu tiems, kurie sako, jog „mokytojai per daug uždirba“, „per daug turi atostogų“, jiems „per gerai“... Niekada negalvojau, kad rašysiu čia – visad galvojau, kad „į laikraštį“ rašo tik visiškai viskuo nusivylę žmonės arba pensininkai. Pasirodo, ne...

Susirūpinęs skaitytojas: kokią žinutę siunčiame priklausomiems asmenims? (13)

Praeitą savaitę išaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjas Artūras Mažrimas prieš 10 metų susidūrė su priklausomybe azartiniams žaidimams. Susirgęs šia priklausomybe, jis pralošė 300.000 eurų. Tačiau „nugalėjo“ šią ligą ir visas skolas atidavė.

Jau ilgai gyvenu emigracijoje – „aš nenoriu“ čia negali būti (109)

Niekada labai nesigilinau, kodėl žmonės emigruoja. Emigracija man dabar kasdienybė, kuri trunka jau dvyliką metų ir dar truks mažiausiai aštuonerius.

Karti vaikino patirtis: nesitikėjau išgirsti tokių sužadėtinės žodžių automobilių stovėjimo aikštelėje (138)

Dvejus su puse metų draugavau su žavia mergina. Buvome susižadėję. Aš ją beprotiškai mylėjau. Planavome ateitį kartu, kalbėdavome apie šeimą, būsimus vaikus – mažytes mūsų kopijas. Viskas atrodė tobula.