Savaitgalio rytais – šokiruojantys Vilniaus senamiesčio vaizdai

 (93)
Viskas. Po šio savaitgalio nebetvėriau, prisėdau prie kompiuterio ir parašiau šį tekstą. Esu kantrus ir tolerantiškas žmogus, bet nebegaliu matyti, kaip miestas praranda savo senamiestį.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vilniaus senamiestis jau prieš 19 metų buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Čia įrašytiems objektams yra taikomas išskirtinis dėmesys. Norėtųsi tikėti, kad siekiama apsaugoti ne tik senąją Vilniaus architektūrą, bet ir čia esančią dvasią, kurią sukuria ta pati architektūra, žaliosios zonos ir šviesa. Vis dėlto, dienos metu šviesus ir patrauklus senamiestis tamsiuoju paros metu tampa vieta, kurioje tikrai nesinori būti.

Gyvenu miesto širdyje, Vilniaus gatvėje, jau daugybę metų ir stebiu, kaip žmonės elgiasi. Dienomis čia pamatysi įprastą gyvenimą, kuriam daugiau spalvų suteikia nemaži srautai turistų. Bet tik sutemus iš senamiesčio gatvių visi vaikštinėjančių žmonių srautai dingsta ir į jų vietą stoja jaunimas nusiteikęs rimtai vakarot. Triukšmui jautrus nesu, todėl užsidaręs langus ilsiesi. 

Bet tai, ką randi anksti ryte atsikėlęs, – šokiruoja. Kiemai ir bromai pernakt tapę tualetais, nuorūkos ir šiukšlės absoliučiai visur, o dar kur nors prie Sveikatos ministerijos ir privemta. Pabandykite kada šeštadienį arba sekmadienį iš paties ryto pasivaikščioti po senamiestį. Šis savaitgalis nebuvo niekuo išskirtinis ir pakilęs ryte pamačiau tą patį tik prie to dar prisidėjo keletas „trūkusių“ abiturientų ir kelios susivėlusios, „nubėgusiu“ makiažu ir po gatves basomis lakstančios abiturientės. 

Tuomet man kilo klausimas, kodėl visų klubų, pub‘ų, barų reikia senamiestyje? Besisklaidantis jaunimas gasdina kitus žmones, kurie išėjo pasivaikščioti ir pajausti senamiesčio. Kokį įspūdį gali susidaryti atvykę miesto svečiai, pamatę tokią betvarkę pas mus senamiestyje? Senasis Vilnius galbūt ir išliks, bet, bijau, kad neliks to jausmo, nes negali pamatyti, kaip atrodo senamiestis naktimis. Taip pat įdomu, ar reikalinga tokia koncentracija linksmybių vietų miesto širdyje, kur turėtų išlikti mūsų miesto identitetas. Talinas su tuo puikiai susitvarko ir ten su didžiausiu malonumumu išeinu tamsiais vakarais pasivaikščioti po senamiestį. 

Tad gal laikas pradėti žvelgti į ateitį daugiau nei kelis mėnesius į priekį? Žiūrėkime, kaip ir kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik mes galime kurti jiems darnią ir harmoningą aplinką, tad turime nenusigręžti ir nuo mūsų aplinkos, skatinkime išlaikyti savo vertybes ir neskubėkime visko parduoti ir atiduoti pelno siekiantiems asmenims. Nežinau priežasčių, kodėl nėra ribojamas pasilinksminimo vietų skaičius Vilniaus senamiestyje, bet žinau, kad jeigu taip ir toliau, tai naktinis senamiesčio gyvenimas taps didžiule problema.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (38)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.