Pati apie tai susimąsčiau, kai vakare atsiguliau ant pievos ir pasižiūrėjau į šį nuostabų, tiesiog neapsakomą kūrinį, tą bekraštę platybę, kuri niekuomet nesibaigia... Atrodo, taip seniai į jį jau ir bežiūrėjau. Ir tai tikrai ne vienintelis pavyzdys. Medžiai, gėlės, gyvūnai...
Viskas, kas sukurta gamtos, mums tiesiog tampa įprastais dalykais, kurie nieko ypatingo nebereiškia. O juk jie yra tokie patys gyvi, kaip ir mes. Jie atsirado lygiai taip pat kaip mes, tik galbūt mums pasisekė, kad mes ištobulėjom kiek labiau nei jie. Visa tai tik reiškia, kad mes privalome gerbti kitus kūrinius ir negalvoti, kad tai tik daiktai, kaip kompiuteris ar televizorius ir panašiai. Nebent norime, kad viskas baigtųsi kaip filmuose... Visuomet sakiau, kad bent jau dalis jų išsipildys.
Filmukas „Walle“, kurį turbūt daug kas matė - visko pavyzdys. Jame pasakojama apie pasaulį, kuris ant tiek ištobulėjo ir ant tiek užsiteršė nuo žmonių sukurtų prietaisų ir robotų, kad teko palikti žemę ir gyventi dideliame erdvėlaivyje kosmose. Žmonės, bėgant laikui, ten iš viso nieko neveikė. Nuo ryto ligi vakaro važinėdavosi robotų užprogramuotose kėdėse ir net nebendraudavo, buvo praradę normalią fizinę išvaizdą, juos tiesiog valdė robotai.
Bet kartą atsirado Walle, jis žemėje surado gyvybę - nedidelį augalą. Nuo tada, kai žmonės išvyko į kosmosą, užprogramavo erdvėlaivį su robote atskristi kas kažkiek laiko ir tikrinti, ar ten atsirado gyvybė. Ir kai toji robote rado Walle su augalu, žmonės vargais negalais galėjo parskristi į žemę, kurios nei nepažinojo ir nesuprato, kas tai per vieta.
Gerai, kai viskas taip nuostabiai baigiasi, bet kas būtų, jei viskas būtų baigęsi kitaip? Jei žmonės taip ir liktų tame erdvėlaivyje? Dėl šių dalykų, ar jie iš tiesų bus tiesa ar ne, tiesiog privalome daugiau laiko praleisti su gamta, o taip pat ir su kitais žmonėmis. Žmogus ir buvo sukurtas vien dėl to, kad galėtų bendrauti ir džiaugtis, tą ir darykime! Juk nėra taip sunku.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!