Santykiai šeimoje lėmė nusikaltėlio ir alkoholikės ateitį

 (40)
Na, štai, sugrįžtu ir vėl. Praėjusiame straipsnyje nagrinėjau teorijas apie tai, kad santykiai su šeima turi stiprų ryšį su mūsų fizine ir dvasine sveikata, taip pat besikartojančiomis nesėkmėmis. Rėmiausi Susan Forward „Toxic parents“ (Nuodijantys tėvai) bei Alice Miller „Kūno maištas“ knygomis, kurios man paliko didelį įspūdį. Pratęsdama šią temą noriu panagrinėti kitas dvi labai opias temas bei jų galimą ryšį su šeimos santykiais. Tai - nusikaltimų bei priklausomybių temos.
© Vida Press

Turbūt niekas nepaneigs, kad nusikaltimų pasaulyje daugėja, o jų pobūdžiai dažnai sukrečia iki pat širdies gelmių. Įvykiai Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat stebino padidėjusiu žiaurumu (pvz. jaunos mergaitės nužudo savo bendraklasę, girti paaugliai sukelia siaubingas avarijas, vaikai žudo tėvus, o tėvai - vaikus...). Įdomu yra tai, kad šie žmonės vaikšto kažkur šalia mūsų. Tai mūsų kaimynai, buvę bendraklasiai, kolegos, draugų vaikai. Kartais labai stebimės sužinoję, kad kažkas iš pažįstamos aplinkos atliko nusikaltimą ir net teigiame, kad negalėjome to įtarti, spėliojame – kodėl ir kokios to priežastys?

Ne paslaptis, kad daugumą nusikaltimų žmonės atlieka būdami apsvaigę nuo narkotikų ar alkoholio. Tad priklausomybės mūsų visuomenėje - taip pat gana opi problema, kuri, deja, vis didesniu pagreičiu paliečia jaunąją kartą. Net jei priklausomas žmogus nėra linkęs daryti nusikaltimų „viešai“, dažnai jis „daro nusikaltimus“ artimos aplinkos viduje, sukeldamas stiprias dvasines kančias, gėdą, nepilnavertiškumo jausmą, kompleksus ir kitus į destrukciją vedančius jausmus šeimos nariams, kolegoms, draugams. Toks žmogus griauna gyvenimą ir sau. Ir tai nebūtinai turi būti priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, juk priklausomybių rūšių yra daugybė. Ir vėlgi, kas dėl to kaltas? Vieni sako, kad genai, antri kaltina aplinką, treti - tėvus, ketvirti randa kitų priežasčių.

Šį kartą aš panagrinėsiu galimą tėvų reikšmę ir įtaką formuojantis žmogaus asmenybei bei polinkiams nusikalsti ir būti priklausomiems.

Patologijos, polinkis į nusikaltimus, iškrypimus – kerštas tėvams

Viena autorių (knygos, kurias paminėjau aukščiau) labai išsamiai analizavo nusikaltėlių psichologiją. Ir išties, perskaičiusi minėtąsias knygas, nusistebėjau, kodėl mūsų visuomenė nėra linkusi analizuoti gilesnių nusikaltimų priežasčių. Juk tai galėtų būti puikiausia prevencija.

Štai vienas iš geriausių pavyzdžių, kodėl yra svarbu suvokti nusikaltimo priežastį. Už prievartavimus ir aukų žudymą buvo teisiamas vidutinio amžiaus vyras. Jis, kaip, beje, dauguma tokio pobūdžio nusikaltėlių, aiškino, kad jokio lytinio ar kitokio pasitenkinimo dėl to nejausdavo ir išvis vargiai galįs paaiškinti nusikaltimų motyvus. Vis tik, kažkam vyriškis atsivėrė ir papasakojo apie savo gyvenimą.

Jis augo šeimoje, kurioje tėvas buvo labai griežtas ir nesivaldantis žmogus, o mama – palaido elgesio moteris. Kadangi su motina leido daugiausia liko, natūralu, kad laikė ją savo globėja. Juolab, kad ši niekada nebuvo grubi ar pikta. Vis tik, nuo pat mažens jis tapo didelių mamos ištvirkavimų liudininku. Ši dažnai į namus parsivesdavo vyrų, su kuriais mylėdavosi vaikui esant netoliese. Be viso to, motina dažnai prašydavo sūnų pridengti ją prieš tėvą. Kokios išvados?

Psichologė teigia, jog nusikaltimo priežastys akivaizdžios – berniukas mylėjo mamą ir kartu jos be galo nekentė. Deja, neleido sau apie tai pagalvoti, nes taip būtų praradęs ryšį su vieninteliu artimu žmogumi. Taigi, suaugus vyro pyktis liejosi ant kitų moterų ir taip su kiekviena auka jis kaskart nužudydavo savo palaidūnę motiną.

Šis pavyzdys žiaurokas, bet, manyčiau, labai gerai padeda suprasti kai kurių įvykių motyvus. O tai žinant keičiasi požiūris ir į patį „nusikaltėlį“. Juk suteikus tokiems žmonėms reikiamą psichologinę pagalbą, galima būtų apsidrausti, kad išėjęs iš kalėjimo toks žmogus nebetęs savo „veiklos“. O viešai paskelbta informacija apie priežastis galbūt padės susimąstyti kitam potencialiam nusikaltėliui.

Fanatizmas, priklausomybės – bandymas pabėgti nuo savų tikrųjų jausmų

Labai įdomias teorijas abi autorės pateikė apie fanatizmą bei priklausomybes. Turbūt visi savo aplinkoje turite žmonių, kurie dėl ko nors stipriai pamišę. Pavyzdžiui, aš turėjau kolegę darboholikę, kuri piktybiškai kenkdavo visiems, kurie bent sekundėlei direktoriaus akyse pasirodydavo geresni už ją. Į darbą atvykdavo anksčiausiai, išvykdavo vėliausiai, kėlė intrigas bei kūrė situacijas, kuriose būtų labiau matomas jos pranašumus bei kitų silpnumas, manipuliavo jaunesniais kolegomis, net tyčiodavosi.

Įdomu, kodėl? Juk ji buvo ne kokia jauna nepatyrusi mergina, o gana subrendusi 33-erių metų moteris. Žinojome jos vienintelį širdies skausmą – niekada neturėjo jokių rimtesnių santykių su vyrais. Na, o kalbant apie jos šeimą, viso to priežastys neatrodo labai drumstos. Mergina gimė pirmoji, nepasiturinčioje šeimoje, tėvus matė retai, nes šie stipriai dirbo, stengdamiesi išlaikyti šeimą.

Vaikas gavo mažai dėmesio, mama buvo nuolat susirūpinusi šeimos reikalais, taigi, rodos, natūralu, kad mergaitė nusprendė visiems įrodyti, kad yra ne iš kelmo spirta, o geriausias įrodymo būdas buvo iš tėvų perimtas polinkis daug dirbti. Tik šiuo atveju ji dirbo ne dėl išgyvenimo ir pinigų, o dėl to, kad įrodytų, jog yra geriausia, pranašiausia už kitus, taip tarytum pelnydama meilę, kurios negavo vaikystėje.

Manau, jei kolegei būtų pasitaikiusi galimybė apie tai pamąstyti, galbūt ji būtų radusi kitų saviraiškos būdų, nekompleksuotų dėl vaikystėje patirto nepritekliaus ir džiaugtųsi gražiais santykiais su kolegomis, o atsipalaidavimas jai leistų visai kitaip pažvelgti ir į priešingosios lyties atstovus.

Kalbant apie priklausomybes (alkoholiui, narkotikams, azartiniams žaidimams ir kt.), autorės vieningai šneka, kad kone visiems žmonėms, turintiems priklausomybių, vaikystėje nebuvo leista, sudaryta galimybių sveikai reikšti savo emocijų. Sutinku su šia nuomone.

Štai mamos draugės paauglys sūnus vis „patraukdavo“ žolės, o jo mama tai sužinojusi sukėlė didelį skandalą, kaltindama vaikiną nebrandumu. Vis tik, žinant visas aplinkybes, labiau būtų galima kaltinti mamą ir tėtį, kurie prieš keletą metų išsiskyrė ir ilgą laiką gyveno tik savo emocijomis, vaiką nebyliai nustumdami į šalį.

Nevilčiai ir liūdesiui, kurį dėl tėvų skyrybų išgyveno jauna siela, nebuvo lemta išsilieti, tiksliau jis neturėjo kam normaliai išsipasakoti, o prieš liūdinčia mamą nesinorėjo skųstis. Galiausiai paauglys kartais ėmė rūkyti „žolę“. Čia būtų galima pasvarstyti, koks galingas gali būti nuoširdus pokalbis su vaiku ir koks silpnas ginklas yra kaltinimai.

Kitas pavyzdys - apie 40 metų moterį, kuri visą gyvenimą gana saikingai vartojo alkoholį, o perkopusi ketvirtąją dešimtį tapo visiškai nuo jo priklausoma. Moteris darbe artimiau susipažino su naująją kolege, kuri stipriai išgyveno dėl neseniai įvykusių skyrybų su sutuoktiniu. „Draugės“ vis pavakarodavo po darbų, pasišnekėdavo, kas kartą išlenkdavo po taurelę.

Išsiskyrusioji greitai atsitiesė, o štai moteris, apie kurią pasakoju, užsiskleidė ir pasinėrė į daugiadienius „užgėrimus“, kurie po keleto metų virto ištisomis girtuoklystėmis. Kodėl tai įvyko? Kaip ji šneka dabar – viskas įvyko taip netikėtai, kad ši net nepastebėjo, kaip ėmė degraduoti ir visiškai prarasti gėdos jausmą. Priklausomybę išgyvenusios moters dukra pasakojo, kad mama visada buvo linkusi į linksmybes, mėgdavo vakarėlius, bet alkoholį vartotojo saikingai.

Nors „priklausomoji“ su visais būdama labai atvira, plepi ir jautri, niekada niekam nepasakojo apie savo išgyvenamus jausmus. O papasakoti tikrai turėjo ką. Tarkim, jos vaikystė buvo labai sunki, mama – tikra tironė, grubi ir šalta moteris, kuri niekada nerodė meilės, net dvasiškai juos kankindavo, versdavo dirbti ir jai pataikauti. Taigi, „priklausomoji“ iš namų išėjo labai anksti, ėmė dirbti paprastus darbus, gana anksti pradėjo lytinį gyvenimą, todėl netyčia pastojo, niekada nesvarstė apie geresnį gyvenimą, plaukė pasroviui. Kadangi buvo graži, ilgą laiką jai sekėsi, vyrai rodė dėmesį. Po daugybės nenusisekusių santykių, ji sutiko vyriškį, kuris iki šiol gyvena su ja ir labai myli jau suaugusią jos dukterį. Taigi, kaip tai gali būti susiję su tamsiu, alkoholio užpiltu periodu? Kodėl moteris beveik 10 metų stipriai gėrė?

Manau, akivaizdu, kad susipažinusi su kolege, moteris pirmą kartą susimąstė apie gyvenime patirtus dvasinius išgyvenimus. Ji atvėrė savo širdį, trumpam įsileido nemalonius jausmus, kurių išsigando taip, kad panoro juos užmiršti. Tai ji darė gerdama. Na, o būdama neblaivi ji jau būdavo atviresnė, verkdavo prisiminusi tolimą vaikystę, sunku gyvenimą, vyrų nepagarbą ir pan.

Esu tikra, kad viso to priežastis - ne laiku ir netinkamoje vietoje suvoktos viso gyvenimo dvasinės kančios, kurias paprasčiausiai norėjosi „užpilti“. Deja, nei ji pati, nei artimieji to nesuprato ir tik po kiek, laiko stipriai sušlubavus sveikatai, gėrimai baigėsi. Šiuo metu moteris negeria, bet pyktį ant gyvenimo išreiškia stipriai kontroliuodama aplinkinius, būdama pikta, kartais – net tironiška (visai, kaip jos mama).

Kokios viso to išvados? Manau, kad kone kiekvienos priklausomybės ir nusikaltimų atveju galima įžvelgti žmogaus dvasines kančias, kompleksus, nepilnavertiškumo jausmą, kuris paprastai būna skandinamas pasineriant į veiklą, kuri lengviausiai padeda „užsiblokuoti“.

Todėl labai svarbu būti pastabiems, mokėti išklausyti, laiku suteikti pagalbą, surizikuoti pasišnekėti su žmogumi apie jo skausmus, nebijoti pasakyti, ką galvojame, parekomenduoti lankyti bažnyčią, pasiskaityti psichologinės literatūros ar net apsilankyti pas patį psichologą. Jei laiku pastebėtumėme žmogaus „kritimą“, yra daug šansų spėti jam ištiesti pagalbos ranką. Na, o nukritęs jau ne kiekvienas norės keltis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (31)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (96)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.