Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje laimėjo pragmatizmas

 (6)
Po Ukrainos vadovybės atsisakymo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainoje kilo smarkūs protestai. Nors pritariu didesniosios dalies Ukrainos reikalavimui siekti europinio kurso ir pilietiškiems šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių taikiems veiksmams, tačiau vertindamas Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus padėties nedramatizuoju.
Viktoras Janukovyčius ir Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taip yra todėl, kad nemanau, jog Ukrainos valdžia, atsisakiusi pasirašyti sutartį su ES, automatiškai pasirinko Rytų kryptį ir Rusijos glėbį. Prezidento V. Janukovyčiaus atvykimas į Vilnių, Ukrainos vadovybės gana neprasti manevrai prieš Vilniaus viršūnių susitikimą ir jo metu parodė, kad Ukraina turi ilgalaikę strateginę vakarietišką kryptį. Tik šiuo metu dėl grėsmės suskaldyti šalį ir įvairių valstybinių, verslo, kultūrinių interesų bei didelės priklausomybės nuo Rusijos pasirašyti sutarties negalėjo. Be to, Vilniuje pamačiau stiprius opozicijos lyderius, kurie pajėgūs konkuruoti Ukrainos politiniame lauke ir kovoti su autokratinėmis tendencijomis. Žodžiu, Ukrainos situaciją vertinu optimistiškai ir, jeigu šalis labiau eis į Europą ir stengsis suartėti su ES, šios šalies ateitis turėtų būti gera.

Man šiuo metu labiau nerimą kelią Lietuvos padėtis, jos vidaus ir užsienio politika, o tiksliau- visiškas neturėjimas savarankiškos politikos. Pirmininkavimas ES - labai valdininkiškas, be iniciatyvų ir pačios Lietuvos matymo. Lietuvos užsienio politikos prioritetu laikoma Rytų partnerystės politika realiai vykdoma tik tada, jei paliepia ES galingieji ir ne daugiau. Pavyzdžiui, Lenkija, nepirmininkaudama Europos Sąjungai, dėl ES asociacijos sutarties su Ukraina padarė daug daugiau negu pirmininkaujanti ES Lietuva.

Kita vertus, reikia susitaikyti su nauja geopolitine situacija (kuri Lietuvai nėra labai naudinga) ir padėtimi Europoje. Europos galingųjų elgsena Ukrainos atžvilgiu ir Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatai dar kartą parodė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas Europos Sąjungoje turi daug draugų ir Rusijos įtaka joje yra išties didelė.

Nesutarimai Europos Sąjungos su Rusija dėl Ukrainos europinės krypties nesupriešino strateginių partnerių, nors labai galingos pasaulinės jėgos to norėtų. Pačioje Europos Sąjungoje vis labiau viršų ima konkuruojančios su JAV jėgos, kurioms labai reikalinga strateginė partnerystė su Rusija. Tai reiškia, kad toliau silpnės transatlantinis ryšys ir Rusijos įtaka pasaulyje augs. Jau dabar Rusija pasauliniuose reikaluose sugeba ES suskaldyti ir palikti JAV be savo senų sąjungininkų. JAV žvalgybos paslapčių viešintojo E.Snowdeno istorija irgi rodo didėjančią ES ir Rusijos draugystę: Maskva priglaudė E. Snowdeną ir prisiėmė JAV ugnį, o Europos Sąjungos galingieji naudojasi paslaugios Rusijos pagalba ir E.Snowdeno turėta medžiaga.

Rusijai JAV pyktis nėra labai baisus, nes jos vadovai apdairiai visur, kur galima, yra sumažinę Rusijos priklausomybę nuo JAV. Dabar Rusija labiausiai priklausoma nuo Europos ir ši prezidento V. Putino kryptis bei investicija jau duoda rezultatus, nes gebama puikiai naudotis ES silpnosiomis vietomis ir ES pagalba sustiprinti savo galią. Lietuvai tai nėra naudinga, nes jos nacionaliniams interesams naudingiausia, kad skiriamosios (fronto) linijos eitų į Rytus nuo jos ir ją dengtų buferinės valstybės ( Baltarusija, Ukraina ir kt.), o ne į Vakarus nuo jos. Be to, Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir privalo turėti savo užsienio politiką, atitinkančią nacionalinius interesus. Reikia rasti talento ir būdų, kaip savo nacionalinius interesus tinkamiausiai suderinti su draugiškiausių Europos ir Pasaulio galingųjų vykdoma tarptautine politika.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.

Atostogavo Maltoje: jeigu jums tinka J. Basanavičiaus g. Palangoje, tada gal ir čia patiks (219)

Mes su žmona nemažai keliaujame ir bent du kartus per metus renkamės poilsines keliones į šiltus kraštus. Šį pavasarį nusprendėme aplankyti Maltą. Keliones paprastai planuojamės patys: ieškome viešbučių, bilietų, automobilių nuomų, renkamės viešbučius skirtinguose miestuose, kad per minimalų dešimties dienų laikotarpį galėtume aplankyti kuo daugiau vietų.