Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje laimėjo pragmatizmas

 (6)
Po Ukrainos vadovybės atsisakymo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainoje kilo smarkūs protestai. Nors pritariu didesniosios dalies Ukrainos reikalavimui siekti europinio kurso ir pilietiškiems šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių taikiems veiksmams, tačiau vertindamas Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus padėties nedramatizuoju.
Viktoras Janukovyčius ir Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taip yra todėl, kad nemanau, jog Ukrainos valdžia, atsisakiusi pasirašyti sutartį su ES, automatiškai pasirinko Rytų kryptį ir Rusijos glėbį. Prezidento V. Janukovyčiaus atvykimas į Vilnių, Ukrainos vadovybės gana neprasti manevrai prieš Vilniaus viršūnių susitikimą ir jo metu parodė, kad Ukraina turi ilgalaikę strateginę vakarietišką kryptį. Tik šiuo metu dėl grėsmės suskaldyti šalį ir įvairių valstybinių, verslo, kultūrinių interesų bei didelės priklausomybės nuo Rusijos pasirašyti sutarties negalėjo. Be to, Vilniuje pamačiau stiprius opozicijos lyderius, kurie pajėgūs konkuruoti Ukrainos politiniame lauke ir kovoti su autokratinėmis tendencijomis. Žodžiu, Ukrainos situaciją vertinu optimistiškai ir, jeigu šalis labiau eis į Europą ir stengsis suartėti su ES, šios šalies ateitis turėtų būti gera.

Man šiuo metu labiau nerimą kelią Lietuvos padėtis, jos vidaus ir užsienio politika, o tiksliau- visiškas neturėjimas savarankiškos politikos. Pirmininkavimas ES - labai valdininkiškas, be iniciatyvų ir pačios Lietuvos matymo. Lietuvos užsienio politikos prioritetu laikoma Rytų partnerystės politika realiai vykdoma tik tada, jei paliepia ES galingieji ir ne daugiau. Pavyzdžiui, Lenkija, nepirmininkaudama Europos Sąjungai, dėl ES asociacijos sutarties su Ukraina padarė daug daugiau negu pirmininkaujanti ES Lietuva.

Kita vertus, reikia susitaikyti su nauja geopolitine situacija (kuri Lietuvai nėra labai naudinga) ir padėtimi Europoje. Europos galingųjų elgsena Ukrainos atžvilgiu ir Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatai dar kartą parodė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas Europos Sąjungoje turi daug draugų ir Rusijos įtaka joje yra išties didelė.

Nesutarimai Europos Sąjungos su Rusija dėl Ukrainos europinės krypties nesupriešino strateginių partnerių, nors labai galingos pasaulinės jėgos to norėtų. Pačioje Europos Sąjungoje vis labiau viršų ima konkuruojančios su JAV jėgos, kurioms labai reikalinga strateginė partnerystė su Rusija. Tai reiškia, kad toliau silpnės transatlantinis ryšys ir Rusijos įtaka pasaulyje augs. Jau dabar Rusija pasauliniuose reikaluose sugeba ES suskaldyti ir palikti JAV be savo senų sąjungininkų. JAV žvalgybos paslapčių viešintojo E.Snowdeno istorija irgi rodo didėjančią ES ir Rusijos draugystę: Maskva priglaudė E. Snowdeną ir prisiėmė JAV ugnį, o Europos Sąjungos galingieji naudojasi paslaugios Rusijos pagalba ir E.Snowdeno turėta medžiaga.

Rusijai JAV pyktis nėra labai baisus, nes jos vadovai apdairiai visur, kur galima, yra sumažinę Rusijos priklausomybę nuo JAV. Dabar Rusija labiausiai priklausoma nuo Europos ir ši prezidento V. Putino kryptis bei investicija jau duoda rezultatus, nes gebama puikiai naudotis ES silpnosiomis vietomis ir ES pagalba sustiprinti savo galią. Lietuvai tai nėra naudinga, nes jos nacionaliniams interesams naudingiausia, kad skiriamosios (fronto) linijos eitų į Rytus nuo jos ir ją dengtų buferinės valstybės ( Baltarusija, Ukraina ir kt.), o ne į Vakarus nuo jos. Be to, Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir privalo turėti savo užsienio politiką, atitinkančią nacionalinius interesus. Reikia rasti talento ir būdų, kaip savo nacionalinius interesus tinkamiausiai suderinti su draugiškiausių Europos ir Pasaulio galingųjų vykdoma tarptautine politika.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (100)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (83)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...