Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje laimėjo pragmatizmas

 (6)
Po Ukrainos vadovybės atsisakymo pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Ukrainoje kilo smarkūs protestai. Nors pritariu didesniosios dalies Ukrainos reikalavimui siekti europinio kurso ir pilietiškiems šimtų tūkstančių jaunų ukrainiečių taikiems veiksmams, tačiau vertindamas Vilniuje vykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus padėties nedramatizuoju.
Viktoras Janukovyčius ir Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taip yra todėl, kad nemanau, jog Ukrainos valdžia, atsisakiusi pasirašyti sutartį su ES, automatiškai pasirinko Rytų kryptį ir Rusijos glėbį. Prezidento V. Janukovyčiaus atvykimas į Vilnių, Ukrainos vadovybės gana neprasti manevrai prieš Vilniaus viršūnių susitikimą ir jo metu parodė, kad Ukraina turi ilgalaikę strateginę vakarietišką kryptį. Tik šiuo metu dėl grėsmės suskaldyti šalį ir įvairių valstybinių, verslo, kultūrinių interesų bei didelės priklausomybės nuo Rusijos pasirašyti sutarties negalėjo. Be to, Vilniuje pamačiau stiprius opozicijos lyderius, kurie pajėgūs konkuruoti Ukrainos politiniame lauke ir kovoti su autokratinėmis tendencijomis. Žodžiu, Ukrainos situaciją vertinu optimistiškai ir, jeigu šalis labiau eis į Europą ir stengsis suartėti su ES, šios šalies ateitis turėtų būti gera.

Man šiuo metu labiau nerimą kelią Lietuvos padėtis, jos vidaus ir užsienio politika, o tiksliau- visiškas neturėjimas savarankiškos politikos. Pirmininkavimas ES - labai valdininkiškas, be iniciatyvų ir pačios Lietuvos matymo. Lietuvos užsienio politikos prioritetu laikoma Rytų partnerystės politika realiai vykdoma tik tada, jei paliepia ES galingieji ir ne daugiau. Pavyzdžiui, Lenkija, nepirmininkaudama Europos Sąjungai, dėl ES asociacijos sutarties su Ukraina padarė daug daugiau negu pirmininkaujanti ES Lietuva.

Kita vertus, reikia susitaikyti su nauja geopolitine situacija (kuri Lietuvai nėra labai naudinga) ir padėtimi Europoje. Europos galingųjų elgsena Ukrainos atžvilgiu ir Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatai dar kartą parodė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas Europos Sąjungoje turi daug draugų ir Rusijos įtaka joje yra išties didelė.

Nesutarimai Europos Sąjungos su Rusija dėl Ukrainos europinės krypties nesupriešino strateginių partnerių, nors labai galingos pasaulinės jėgos to norėtų. Pačioje Europos Sąjungoje vis labiau viršų ima konkuruojančios su JAV jėgos, kurioms labai reikalinga strateginė partnerystė su Rusija. Tai reiškia, kad toliau silpnės transatlantinis ryšys ir Rusijos įtaka pasaulyje augs. Jau dabar Rusija pasauliniuose reikaluose sugeba ES suskaldyti ir palikti JAV be savo senų sąjungininkų. JAV žvalgybos paslapčių viešintojo E.Snowdeno istorija irgi rodo didėjančią ES ir Rusijos draugystę: Maskva priglaudė E. Snowdeną ir prisiėmė JAV ugnį, o Europos Sąjungos galingieji naudojasi paslaugios Rusijos pagalba ir E.Snowdeno turėta medžiaga.

Rusijai JAV pyktis nėra labai baisus, nes jos vadovai apdairiai visur, kur galima, yra sumažinę Rusijos priklausomybę nuo JAV. Dabar Rusija labiausiai priklausoma nuo Europos ir ši prezidento V. Putino kryptis bei investicija jau duoda rezultatus, nes gebama puikiai naudotis ES silpnosiomis vietomis ir ES pagalba sustiprinti savo galią. Lietuvai tai nėra naudinga, nes jos nacionaliniams interesams naudingiausia, kad skiriamosios (fronto) linijos eitų į Rytus nuo jos ir ją dengtų buferinės valstybės ( Baltarusija, Ukraina ir kt.), o ne į Vakarus nuo jos. Be to, Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir privalo turėti savo užsienio politiką, atitinkančią nacionalinius interesus. Reikia rasti talento ir būdų, kaip savo nacionalinius interesus tinkamiausiai suderinti su draugiškiausių Europos ir Pasaulio galingųjų vykdoma tarptautine politika.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (41)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (513)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (477)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (219)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (63)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.