Rykštė, nuo kurios dar XXI a. kenčia moterys

 (25)
29 Konstitucijos straipsnis užtikrina, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties. Tačiau darbo rinkoje neretai vyrai uždirba daugiau, atlikdami tas pačias pareigas, jie yra labiau pageidaujami vadovybės postuose. Taip pat valdžios įstaigose dominuoja vyrai – jų į valdžią ateina kone trys ketvirtadaliai. Ar tai lemia žmonių skaičiaus pagal lytį disbalansas?
© Reuters/Scanpix

Ne – pagal statistinius duomenis pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra moterys. Labiausiai išsilavinusi visuomenės dalis neturi prieigos prie struktūrų, kuriose yra priimami sprendimai. Pagal Europos Sąjungos aukštųjų mokyklų statistiką, trys penktadaliai (60 proc.) visų absolventų yra moterys. Todėl atitinkamas skaičius diplominių individų nuteka ir į darbo rinką.

Nors moterys vidurinėse ir aukštosiose mokyklose pasiekia geresnius rezultatus, tačiau už tą patį darbą gauna kone 16,2 proc. mažiau negu vyrai. Tai yra ryškus skaičius, kuris metų bėgyje individo pajamoms atsiliepia – galima daryti prielaidą, kad moterys dalį dienų dirba už nieką.

Europos Komisijos 2013 m. ataskaitoje užfiksuota išvada tą patvirtina: „Vidutiniškai ES valstybėse narėse moterys 59 dienas dirba veltui”. Todėl aiškiai kyla klausimas ir dvejonė, ar išsilavinimas tikrai yra garantas geram atlyginimui, jei žvelgsime į situaciją lyčių lygybės aspektu?

Stereotipų modeliai veda prie visuomeninės destrukcijos

Patriarchalinės šaknys nuo senų laikų yra įsisenėjusios. Jos padeda kurti vertybes tokias, kurios yra švelnios, geros bei žmogiškos. Koks likimas lauktų pasaulio, jei ne moters švelnumas? Matyt, tironiška valdžia ir fatališka pražūtis. Moteris padeda palaikyti vidinę harmoniją. Kiekvienas drąsuolis po didžiausio karo mūšio nori atsikvėpti, pajausti paramą. Nuo senų laikų tai yra tarsi gyvenimiška samprata – net viduramžiais pagarsėjęs kurtuazinio romano herojus Tristanas po kautynių griebiasi instrumentą į rankas – arfą. Tai yra feministinis vidinės harmonijos simbolis, dėl kurio riteris po sunkių kovų pajaučia pilnatvę, nusiramina – dingsta įtūžis, sugrįžta žmogiškumas.

Pereikime nuo senų laikų prie šiandienos aktualijų – feminizmo disbalansas bet kokioje socialinėje grupėje veda prie katastrofos. Moterų nervai yra šaltesni, jos geba ramiau reaguoti į kritines situacijas. Kaip manot, kodėl prasidėjus krizei 2009-aisiais valdančioji dauguma susilaukė vis daugiau moteriškų veidų?

Į svarbiausias pozicijas atėjus krizei Lietuvoje 2008 metų pabaigoje, į prezidento postą atėjo 2009-aisiais pirmajai kadencijai pirmoji mūsų šalyje išrinkta moteris Dalia Grybauskaitė. Taip pat 2009-aisiais metais pirmą kartą į Seimo pirmininko postą Lietuvoje sėdo moteris Irena Degutienė, o nuo 2013 metų sėkmingai vadovauja ir atstovauja Seimui Loreta Graužinienė.

Kvota padeda keisti įsisenėjusį požiūrį

Šiuo metu dažniausia kvotos paskirtis – padidinti moterų skaičių atstovaujamuose organuose. Vis daugiau šalių įsitikina, kad moterų atstovavimą reikia padidinti. Pagrindinis argumentas yra tas, kad abiejų lyčių atstovams būtų tokios pačios teisės dalyvauti šalies valdyme. Tačiau taip pat balansas yra svarbus dėl skirtingų prioritetų atstovavimo (mat skirtinga lytis neretai disponuoja ir skirtingas vertybes), bet, svarbiausia, dėl valdymo efektyvumo didinimo.

Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel visuomet didžiuodamasi tvirtina, kad jeigu Vokietijos krikščionių demokratų partija neturėtų lyčių kvotų, ji niekuomet nebūtų buvusi išrinkta.

Kad ir kaip bebūtų, kompetetingas asmuo, disciplinuotai siekdamas savo tikslo, jį ir pasieks, nesvarbu, kokios lyties atstovas jis yra. Tačiau tendencija yra tokia, kad tam tikrose srityse atsispindi nelygybė, kuomet atsiranda kriterijus – lytis. Visuomenė juda naujųjų laikų ritmu, tačiau svarbiausiais klausimais jos požiūris dar yra labai konservatyvus. Nors ir visai neseniai, dar XVIII-XIX amžių sandūroje, pagal institutą tik vyrai turėjo pilietines teises ir pareigas, tačiau šiandieninis pasaulis atveria kontinentinių galimybių spektrą, kurio durys yra atviros visiems. Negyvenkime pagal stereotipų modelį – durys privalo būti visiems ne tik atviros, bet ir už jų turi laukti vienoda šviesa.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (91)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.

Įvertino muzikos festivalį Lenkijoje: įėjimas nemokamas, bet vargiai kartočiau (49)

Po skandalingai pasibaigusio „Granatos Live“ festivalio, daugelis skaitytojų pradėjo žiūrėti skeptiškai į masinius renginius. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę pats buvau nuvažiavęs į vieną didžiausių pasaulio festivalių – „Woodstock“ Lenkijoje, kuris turėjo priminti legendinį koncertą tokiu pačiu pavadinimu JAV. Skaitykite toliau ir sužinosite, ar verta ten važiuoti.

Leidimas vedžioti augintinius paplūdimiuose papiktino: jei šuo su skafandru, tuomet pritariu (159)

DELFI paskelbta informacija, kad Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują tvarką, kai leidžiama eiti į paplūdimį su augintiniais, sukiršino DELFI skaitytojus. Gyvūnų mylėtojams džiūgaujant, skeptikai, deja, išsakė priešingą nuomonę.

Nusifotografavo prie Sosnovskio barščio – augalo dydis stebina (23)

DELFI skaitytojas Ričardas Suslavičius užfiksavo rekordinio dydžio Sosnovskio barštį ir pasidalino nuotrauka su redakcija.