Jokiu būdu nenoriu, kad mano pilietiška nuomonė ją skaitantiems pasirodytų pagiežinga ar kupina nuoskaudų, jog nesugebu savo vaikams duoti geriausio ar neinvestuoju į jų ateitį (anaiptol taip nėra, nes stengiuosi iš paskutiniųjų). Nenoriu, kad šis mano rašinys nuskambėtų ir kaip kaltinimai valstybės galvoms dėl mažų atlyginimų, o verslininkams – dėl didelių kainų. Jeigu bambėsiu, virkausiu dėl to, juk niekas nuo to nepasikeis. Tačiau išsikalbėti, iš aplinkinių sulaukti pritarimo, kad maži vaikai – maži vargai, mažos ir išlaidos, norisi. Manau, ne man vienai.
Esu šiaulietė, dviejų vaikų mama: penktoko ir būsimosios pirmokės. Nežinau, kaip vaikų „išleidimo į mokyklą“ išlaidas skaičiuoja ir pakelia sostinės bei kitų didžiųjų šalies miestų gyventojai, bet mudviem su vyru ši našta nėra jau tokia lengva, nes bendros mėnesinės mūsų pajamos, atskaičius mokesčius valstybei, siekia nepilnai 3000 Lt. 4 asmenų šeimai tai nėra labai daug, nes turime pasiėmę būsto paskolą, nemažą dalį pinigų „suryja“ komunaliniai ir kitokie mokesčiai. O kur dar maistas, drabužiai?
Rugsėjo 1-ajai ruoštis, kitaip tariant, būtinąsias mokyklines prekes pirkti, pradedu tikrai ne paskutiniąją rugpjūčio savaitę. Tai darau gerokai anksčiau, nes perkant mokyklinius ir piešimo sąsiuvinius, pieštukus, trintukus, rašiklius, penalus, plastiliną, akvarelinius ir guašo dažus bei kitas kanceliarines prekes ne iš karto, o po truputį – kišenei, kaip žinia, lengviau.
Juolab, kad pasirūpinti reikia ir kuprine, ir sportine apranga bei avalyne, ir pratybomis. Pabandžiau suskaičiuoti, kiek šiais metais man jau kainavo ir kiek dar reikės pakloti pinigėlių, į mokyklą išlydint jau ne tik sūnų, bet ir dukrą. Penktoko kanceliarinis krepšelis man atsiėjo pigiau nei būsimosios pirmokės, nes sūnus kai ką „paveldėjo“ iš praėjusių mokslo metų. Kuprinę pernai mes jam pirkome iš specializuotos parduotuvės (laimei - per akciją, dėl to kainavo perpus pigiau) ir ji visai padoriai dar atrodo. Tiesa, truputį apsitrynusi, bet šonai niekur neprairę, nesuplyšę. Ne veltui sakoma, kokybiškas daiktas yra kokybiškas.
Pavasarį sūnui buvau pirkusi naują sportinę aprangą, nes per žiemą jis labai išstypo ir senąją išaugo, tad kol kas ši dar tinkama, kitos ieškoti nereikia. Būtinosios kanceliarinės priemonės, reikalingos penktai klasei, man kainavo apie 50-60 Lt, įskaitant tai, kad kai ką pirkau su akcija, kai ką iš anksto.
Kalbant apie būsimosios pirmokėlės išlaidas – bendra suma, kurią reikės išleisti, spėju, bus dešimteriopa. Nes jau dabar visko mažajai pripirkta už 300 su virš litų. Jau turime kuprinę, sąsiuvinius, pieštukus, flomasterius, dažus, plastiliną, penalą, piešimo popierių, sportinius kedukus.
Mažosios mokytoja dar pavasarį, per pirmąjį būsimų pirmokėlių tėvų susirinkimą, informavo, kiek kainuos pratybos. Kadangi mokytoja dirba pagal kažkokią naują metodinę programą, pratybos gerokai brangesnės už tas, kokias naudojo sūnus – už visas pratybas reikės sumokėti beveiki 120 Lt. Dar dukrai nenupirkau sportinės aprangos. Vėl – keliasdešimt litų.
Vienintelis dalykas, kuris man atsiėjo išties nebrangiai, tai mažosios akiniai. Nuo trejų metukų amžiaus nešiojame akinukus, o pastaruoju metu dukrytės regėjimas itin sparčiai keičiasi – tai prastėja, tai truputį pagerėja. Pasisekė - vienoje optikoje šiuo metu kaip tik vyksta akcija – akinius galima įsigyti už 39 Lt. Reikia tik turėti galiojantį gydytojo receptą. Tai, kad akiniai mums kainavo taip pigiai, išties didelė paspirtis. Ypač turint omeny, kad artimiausiu metu greičiausiai vėl teks tikrintis akis, ar mums jie tinkami.
Apie vaikų išruošimą mokyklai dar būtų galima kalbėti ir kalbėti. Skaičiuoti išlaidas, kurių reikės jų užklasinei veiklai, būreliams... O kiek pinigėlių vaikams išleidžiate jūs? Ar pavyksta išsisukti su mažesnėmis sumomis nei man? Kartais pagalvoju, kad gal aš pernelyg brangius daiktus perku? Bet juk nesinori pirkti kuprinės iš prekybcentrio už 20 ar 30 Lt ir su „pagaminta Kinijoje“ ženklu – tokia po kelių mėnesių suplyš ir reikės ieškoti naujos.
Ir rašiklių normalių vaikams norisi, kad rašysenos negadintų, kad neišsitepliotų, kaip mes kadaise, rašalą į parkerius traukdami iš rašalinių... Vaikams norisi duoti viską, kas geriausia. Tik va, kaip sunkiai kartais tai pavyksta padaryti...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!