Pirmiausiai – apie koncertą. Koncertas, esant tokiai atlikėjos būklei, buvo labai geras. Nors teko aplankyti ne vieną „Roxette“ koncertą, Kaune sudainuota „Perfect Day“, buvo geriausia dainos versija, kurią esu girdėjęs iki šiol. Gal publika buvo ne tokia šilta kaip kad prieš dvejus metus Vilniuje, kaip supratau iš jau nuo 13 val. valandos šaltyje lūkuriavusių „Roxette“ fanų iš Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Ispanijos ir, žinoma, Švedijos bei Lietuvos, publika buvo tik šiek tiek šiltesnė nei Taline. Nenorėčiau turėti stereotipų apie estus, bet, tikiuosi, supratot mano mintį (aut.pas. – šypsosi).
Žinoma, koncertas nebuvo toks kaip Marie būtų dainavusi prieš dvidešimt metų „Silver Blue“ Bueno Airėse. Lotynų Amerikoje „Roxette“ turi didžiausią būrį gerbėjų, jiems net specialiai išleistas albumas ispanų kalba. Būtent atsidavimas muzikai, baladėms, dainų tekstams ir savo gerbėjams „Roxette“ iškėlė į aukštumas ir tą duoklę jie atiduoda visa širdimi. Koncertas ir negalėjo būti toks, koks buvo anksčiau. Dainos paseno, mes pasenome, ir dainininkai paseno. O per tą laiką Marie gavo „dovanėlę“ – smegenų auglį.
Tiesa, tai jai nesutrukdė imtis kitos veiklos – ji pradėjo piešti. O kartu su vyro pagalba, piešiniais iliustravo savo šeštąjį solinį albumą „Change“ (Pokytis). Iškart po operacijos Marie buvo apdovanota Švedijos karaliaus Karlo Gustavo XVI medaliu. Tuo metu Marie mokėsi gyventi iš naujo, ji nebemato viena akimi, beveik visiškai sutriko jos koordinacija. „Roxette“ vokalistė nebegalėjo kalbėti angliškai, skaitymas ir kalbėjimas švedų kalba taip pat nebuvo lengviausia užduotis.
Diagnozavus auglį, lyg problemų būtų maža, žiniasklaida maišė ją su žemėmis ir anksčiau laiko laidojo. Tačiau dainininkė nepasidavė, ji pagijo, o visa spaudą, kuri ją laidojo padavė į teismą už šmeižtą ir pinigus pažadėjo skirti kovai su smegenų vėžiu.
Po koncerto Kaune pasigirdo kaltinimai pinigų „kalimu“, girtumu ir „Roxette“ pabaiga.
Norėčiau priminti, jog Per‘as viso turo metu perspėjo žiūrovus, kokį sudėtingą laikotarpį jiems teko išgyventi dėl Marie ir, kiekvienąsyk pasitaikius progai, informuodavo spaudą apie Marie būklę, be išimties ir Lietuvos žiniasklaidai. Todėl, vargu, ar galima kaltinti „Roxette“ dėl bandymų parduoti katę maiše.
Vargu, ar 60 milijonų albumų kopijų (be „Gyllene Tyder“ ir solinių albumų) pardavusiai grupei, pinigai yra didžiausia problema. Atlikėja sunkiai koordinuoja pusiausvyrą, tad dėl atsargumo nuspręsta, jog Marie turėtų koncertuoti basomis. Mano manymu, dainininkė turėjo būti pasodinta ant kėdės nuo pat pradžių, taip ji jautėsi žymiai žvaliau. Ir, tiesą pasakius, jos kritimas Kaune nebuvo pirmas, tačiau užsienio žurnalistai, žinodami kontekstą, nesureikšmindavo šio fakto, tačiau ji vis atsistodavo. Ir ji tikrai kris ir vėl atsistos. Tokia jau ta Marie.
Kas susiję su Marie eros pabaiga, kritikai turi labai svarių argumentų tam, tačiau čia reiktų daugiau supratingumo, o tai labai priklauso ir nuo požiūrio. Marie gydytojai perspėjo, kad jos būklė išties sunki, tačiau Marie nebūtų Marie, jei ji taip lengvai pasiduotų. Tai – ne jai. Asmeninio gydytojo košmarams išsipildžius, ji vis dėlto nusprendė dainuoti, prisikėlė ir toliau nusprendė gastroliuoti, tai, ką ji visada darė. Jau gastrolėms prasidėjus, gydytojui teko pripažinti, kad dainavimas – puiki terapija, o be to, tai – didžiausia jos aistra. Mes, post-sovietinio mąstymo žmonės, neatsikratome požiūrio, kad truputį sunegalavusius reikėtų izoliuoti ir jų gailėti. Na, ji – švedė ir gailėti jos nereikia, Švedijoje ir kitur, šiek tiek į Vakarus, apskritai yra didesnis supratingumas neįgaliesiems. Ten neįgalieji integravęsi gali gyventi pilnavertį gyvenimą. O būtent dainavime Marie puikiai save realizuoja.
Mano manymu, tokiai žvaigždei derėtų leisti pačiai nuspręsti, kada ji turi liautis dariusi tai, kas jai labai patinka. Ji tai darė, kol nebuvo populiari, akivaizdu, kad ji šiandien taip pat tai daro ne dėl pigaus vienadienio populiarumo. O ištikimiausi gerbėjai tai labai vertina.
Žinoma, ji, greičiausiai, niekada nebekoncertuos taip, kaip buvo iki ligos. Tą puikiai suvokia tiek Per Gessle, tiek likusi „Roxette“ komanda, tiek pati Marie ir jos gydytojas. Tai supranta ir „Roxette“ fanai.
Štai populiariausias „Roxette“ fanų tinklapis „The Daily Roxette“ po koncerto Kaune parašė kreipimąsi į Marie (paprastai tai būna tik kiekvieno koncerto apžvalga): „Sukryžiuokime pirštus už Marie, kad ją pasiektų ši žinutė, nes žinome, kad ji neseka interneto naujienų. Bet tą, ką mes galime padaryti, kad šiame ture Tu jaustumeis patogiai, žinok, mes padarysime. Jeigu nori atkelti koncertus – atkelk. Jei nori – pridėk naujų koncertų. Atšauk koncertus. Sutrumpink juos. Dainuok sėdėdama. Jei nori – stovėdama. Gali ir aukštyn kojom. Dainuok su batais. Dainuok ant žirafos! Mums tai tiesiog nerūpi. Mes Tavo pusėje. Tu turi 100 procentų mūsų palaikymą, kad ir ką nuspręstum daryti...“.
Norėtųsi daugiau supratingumo ir elementaraus žmogiškumo iš šiandieninio klausytojo ir žiniasklaidos 30 metų koncertuojančiai grupei. Visi mes žmonės.
Kas apie mane, tai esu sužavėtas Marie erudicija, jos ryžtu. Ji – kovotoja, šiandien jai ne taip gerai, bet ji nepasiduoda. Myliu nepasiduodančius žmones. „Roxette“ dainos labai dažnai gydė mane, o vakar atidavėm duoklę „Roxette“ už visus tuos metus ir mylimas dainas. „Roxette“ atidavė savo širdį ir sveikatą.
Paskutiniame albume, kurį klausė greičiausiai tik vienetai iš Lietuvos publikos, yra daina pavadinimu „It’s Possible“ (Tai įmanoma!). Manau, tai pati stipriausia žinutė, kurią šiandien siunčia grupė.
P.S.: fanai šėlo Kaune iki paryčių, išlydėjom tuos, kurie keliauja toliau su grupe į Suomiją. Susitiksim su Marie jau kitais metais vasarą Lenkijoje. Rox on!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!