2010-ųjų vasarą prasidėję masiniai romų išvarymai iš Frankų žemių tapo pavojaus signalu visai Europai, išryškinusiu svarbias problemas: ES direktyvos nebuvo pritaikytos Prancūzijos teisinėje sistemoje.
Vis labiau nuo centro-dešinės link dešinės krypstančios valdančiosios UMP politika susilaukė stiprios opozicijoje esančių socialistų kritikos, kurie eskaluodami „pokyčiai dabar“ idėjas (pranc. „le changement maintenant“) po 17 metų pertraukos 2012 m. gegužę vėl užkopė į politinę viršūnę.
Deja, įvertinant naujosios valdžios per septynis mėnesius priimtus sprendimus valstybės viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbų, jog F. Hollando vykdoma politika, bent jau romų klausimu, mažai kuo skiriasi nuo pirmtako. Tad kyla klausimas, ar galima įžvelgti „déjà vu“ riziką ir Grenoblio diskurso „žmogiškuoju veidu“ pasikartojimą?
Romai – integrali Europos dalis
Kai kas juos vadina Chaimo, Nojaus sūnaus, palikuonimis. Kiti juos kildina iš Babilonijos, Sirijos, Egipto, druidų ir įvairiausių Izraelio žemėse gyvenusių genčių ar net iš už Atlanto viešpatavusių Majų, Actekų ir Inkų kultūrų. Jiems priskiriama ir dieviška kilmė, teigiant, kad romai yra hindų dievybės Rama ar Biblijos herojės Marijos Magdelietės palikuoniai.
Mistišką kilmę sau suteikiantys XI a. į Europos žemyną iš Indijos pusiasalio atkeliavę romai jau daugiau nei tūkstantmetį sudaro integralią Europos civilizacijos dalį. Ši viena svarbiausių Europos etninių mažumų apima 10-12 mln. visų Europos gyventojų (iš kurių, 6 mln. yra Europos Sąjungos piliečiai).
Šiuo metu daugiausiai romų gyvena Rumunijoje (535 140, arba 8.32 proc. visų gyventojų), Bulgarijoje (370 908, arba 10.33 proc. visų gyventojų) bei Vengrijoje (205 720, arba 2.02 proc. visų gyventojų). 2007 m. sausio mėn. ES pasipildžius dviem naujomis narėmis ir naudojantis Sąjungoje įtvirtintu laisvo judėjimo principu, ypač sustiprėjo romų migracija į Vakarų Europą. Nesunku suprasti, kodėl Rumunijoje ir Bulgarijoje egzistuojant vos 123-347 eurų minimaliam darbo užmokesčiui, romai pasirenka emigruoti iš šių valstybių.
Vis dėlto, naujai atvykstantieji marginalizuojamos grupės atstovai yra priversti gyventi itin sudėtingomis socio-ekonominėmis sąlygomis. Nors ES rasinės lygybės direktyva draudžia bet kokią diskriminaciją rasiniu ir etniniu pagrindais, daugybė romų tebekenčia dėl išankstinių nusistatymų ir įsišaknijusios socialinės atskirties.
Pagal atliktą pagrindinių žmogaus teisių agentūros apklausą apie romų padėtį 11 ES valstybių narių, vienas iš 3 romų patiria nedarbą, 20 proc. neturi jokios sveikatos apsaugos ir 90 proc. gyvena žemiau skurdo ribos.
Europos Sąjungoje įgyvendinant laisvo judėjimo principą ir nykstant sienų kontrolei, Senojo kontinento valstybės tampa tautiškai, etniškai, kultūriškai margesnės. Atsakydama į tai, kiekviena valstybė narė pasirenka geriausiai jos tradicijas ir istoriją atitinkantį integracijos modelį: multikultūralizmą arba asimiliaciją.
Multikultūralizmas, aiškiausiai matomas Didžiojoje Britanijoje, leidžia skirtingoms kultūroms gyventi atskirus gyvenimus ir išlaikyti savo kolektyvinį identitetą. Tuo tarpu britiškajam modeliui oponuojanti Prancūzijoje vykdoma asimiliacinė politika pabrėžia vienybės, o ne įvairovės svarbą ir nacionalinio identiteto, vieno iš pagrindinių prancūziškosios demokratijos elementų, išlaikymą. Šioje Vakarų Europos valstybėje, kurioje gyvena nemažai įvairių tautybių imigrantų ir daugiau nei 500 000 romų (kurių 95 proc. turi Prancūzijos pilietybę), visi su nacionalinio identiteto išlaikymo politika susiję klausimai yra ypatingai opūs.
„Sarkozismas“
Kova prieš „nacionalinio identiteto“ priešus Prancūzijoje prasidėjo 2010 m. liepą. Naujojo prefekto (miesto policijos viršininko) Grenoblyje paskyrimo ceremonijoje, atsakydamas į išaugusį nusikaltimų skaičių N. Sarkozy paskelbė priemonių rinkinį kovai su išaugusiu nusikalstamumu. Vienas iš kontraversiškiausių pasiūlymų – panaikinti Prancūzijos pilietybę visiems užsienietišką kilmę turintiems asmenims, „<...> kurių veiksmai kelia pavojų policininko, žandaro ar karininko gyvybei“. Po šio garsiojo „Grenoblio diskurso“ prasidėjo „raganų medžioklė“, nukreipta prieš romus – pradėtos vykdyti masinės legaliai Prancūzijoje gyvenančių romų deportacijos.
2010 m. rugpjūčio 5 d. paskelbtas vidaus reikalų ministro raštas nurodė prefektams per tris ateinančius mėnesius evakuoti „300 pabėgėlių stovyklas bei nelegalias gyvenvietes, pirmenybę teikiant romų gyvenamoms stovykloms“. Deportacijų mastai nuo 2000 romų 2003-aisiais metais išaugo iki 8000 romų 2008-aisiais. 2009-aisiais buvo priversti išvykti daugiau nei 10 000, o 2010-aisiais apie 8030 romų kilmės asmenų. Šie išvijimai įvardijami kaip „savanoriški išvykimai“, kadangi išvykstantieji suaugusieji gaudavo po 300 eurų, o vaikai po 100 eurų.
Šie veiksmai, kaip ir rasizmo augimą skatinantis diskursas, sulaukė tarptautinės bendruomenės pasipriešinimo ir kritikos. Masines romų deportacijas 2010-aisiais iš Prancūzijos Europos Taryba įvardijo žalinga, diskriminacine ir neveiksminga politika, o Europos Žmogaus teisių komitetas pridėjo, jog Prancūzijos valdžios įvardijami kaip „savanoriški išvykimai“ yra tik priemonė užmaskuoti masines deportacijas, kurios pažeidžia Europos socialinę chartiją ir demokratinės respublikos principus – laisvė, lygybė, brolybė, - įtvirtintus Prancūzijos revoliucijos kovose. Žodžiai „pirmenybę teikiant romų gyvenamoms stovykloms“ aiškiai prieštarauja nediskriminaciniams bei laisvo judėjimo principams ES. 2010 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamentas paragino sustabdyti šiuos priverstinius grįžimus, kurie prieštarauja bendruomeninei teisei.
Kai kurių politikos analitikų nuomone, kovai su romais N. Sarkozy pasitarnavo 2008-aisiais prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė: atsakydamas į ekonominį nesaugumą, prezidentas įsitraukė į kovą prieš „identitetinį nesaugumą“ ir „saugumo vasara“ 2010-aisiais tapo atsaku į 2008-ųjų krizę. Romus, užsieniečius, buvo siekiama paversti krizės „atpirkimo ožiais“.
Be to, galima interpretuoti, jog 2005-aisiais metais, Prancūzijai referendumo keliu atmetus Konstitucinę Europos Sąjungos sutartį, per 2007 m. prezidento rinkimus N. Sarkozy tai panaudojo savo galiai sustiprinti, nes prancūzų ištartas „ne“ siūlomai Europos vizijai jam tapo signalu, jog prancūzai nelinkę atiduoti suvereniteto ir ieško, kas juos apgins. N. Sarkozy pasiūlė jiems patiems kontroliuoti savo likimą.
François Hollande - „sarkozismas“ be Sarkozy?
Prezidento rinkiminėje programoje Socialistų kandidatas buvo pasižadėjęs nutraukti ryšius su nuo 2010-ųjų sklindančia polemika „pašalinti visas nelegalias stovyklas“. F. Holland'as išreiškė savo poziciją, jog ne stovyklų skaičius, tačiau jų naikinimo formos kelia didžiausias problemas bei pabrėžė, jog romų stovyklų negalima griauti šios etninės grupės atstovams nesusiradus ar jiems nesuteikus geresnėmis sąlygomis pasižyminčių būstų.
Taip pat savo programoje ateities prezidentas pasisakė už „paramos viešajai politikai išsiplėtimą į visas sritis (socialinę, švietimo, būstų, sveikatos, darbo)“. Šios politikos negalima sėkmingai įgyvendinti, jei romai yra visą laiką perkelinėjami. Kaip į mokyklą leisti vaikus, pasirūpinti sveikatos apsauga ir pasiūlyti darbą šeimoms, kurios yra visada kelyje?
Vis dėlto, pažvelgus į Eliziejaus rūmų nuo vasaros pradžios įgyvendinamą politiką, F. Holland'o išreikštos idėjos atrodo abejotinos, o stovyklų griovimo tempai penkmečio pradžioje nesusilpnėjo. Nuo valdymo pradžios, pasitelkus policijos operacijas, iš savo namų iškraustyta apie 3000 romų.
Naujuoju Vidaus reikalų ministru paskirtas Manuelis Vallsas, toliau įgyvendina saugumo politiką, nukreiptą prieš romus ir vasarą ne vieną kartą kartojo žodžius, jog būtina išardyti nelegalias romų stovyklas. „Jokios nelegalios stovyklavietės negali būti toleruojamos“ – pareiškė Vidaus reikalų ministras, apibūdindamas sanitarinę šių būstų padėtį.
Rugpjūčio 9 d. šie žodžiai pavirto veiksmais Lilio ir Lyono regionuose, o rugpjūčio 14 d. prievartos teatras prasidėjo Amiene. Vėliau stovyklų griovimo akcijos persimetė į kitas Prancūzijos vietoves. Visa tai priminė ne ką kitą, o 2010-ųjų vasarą. Po rinkimų Prancūzijoje jau sugriautos 33 romų stovyklos, kurių didžioji dalis buvo būtent Socialistų partijos valdomose komunose.
Organizuojami „savanoriški grįžimai“ į savo šalis, visų pirma į Rumuniją, išvykstantiesiems suteikiant 300 eurų vertės paramą. Tačiau romų iškraustymas iš jų būstų su policijos pagalba vargiai gali būti įvardijamas savanoriškumu. Rinkiminės kompanijos metu skleidęs idėjas apie pokyčius, naujasis prezidentas kritikuojamas už savo pirmtako vykdytos politikos tąsą.
Daugiau nei 500 romų buvo išmesti į gatvę prieš buldozeriams sunaikinant jų stovyklas. Visi šie iškraustymai vyko neturint jokių sprendimų dėl perkraustymų ir nutolsta nuo F. Holland'o pateiktos programos bei pažadų romų teises atstovaujančiai Romeurope. Pasižadėjimuose buvo teigiama: „Tikiuosi, kad antisanitarinių sąlygų stovyklos bus išmontuojamos tik pasiūlius alternatyvius sprendimus. Negalima leisti, kad šeimos būtų vaikomos iš vienos vietos į kitą“.
Tai, prieš ką F. Holland'as pabrėžė kovosiantis po išrinkimo, dabar įgyvendina per M. Valls‘ą. Šimtai romų priversti palikti namus, klajoti gatvėmis, ieškoti, kuo prasimaitinti ir kur miegoti. Taigi, naujasis prezidentas ne itin gerbia savo pažadus. Eric Coquerel, Dešinės partijos (pranc. Parti de gauche) generalinis sekretorius, pabrėžė, kad socialistų Vyriausybė nepakeitė savo politikos, lyginant su vykdyta N. Sarkozy laikotarpiu.
Žmogaus teises ginančios organizacijos itin nusivylusios nesikeičiančia politika. Žmogaus teisių Lygos atstovė Roseline Tiset pabrėžė, jog „Tai yra nesuvokiama, kai žmonės yra išmetami, jiems nepasakius, kur jie gali eiti. Žvelgiant į prezidento Holland'o pasisakymus, mes laukėme kažko geriau“.
Pasak daugelio organizacijų ir RomeEurope prezidento Malik Salemkour, elgesys su romais pasižymi ta pačia agresija ir atskirties politika kaip N. Sarkozy laikais.
Šių metų lapkričio pabaigoje Amnesty International paskelbtoje 68 puslapių ilgio ataskaitoje apie romų padėtį Prancūzijoje pripažinta, jog stovyklų evakuacijos toliau tęsiamos nepaisant pasikeitusios politinės daugumos. Organizacija skatina valdžią modifikuoti egzistuojančius įstatymus ir išryškina neigiamą tokių priverstinių iškraustymų poveikį sveikatai ir šios gyventojų grupės švietimui.
Vis dėlto, nors dabartinė politika pasižymi tokiomis pačiomis dramatiškomis pasekmėmis (iškraustymų pikas pasiektas trečiąjį 2012-ųjų trimestrą, kuomet, pasak organizacijos, beveik 5000 asmenų turėjo palikti ankstesnes stovyklas), Amnesty International pripažįsta, jog dabartinė valdžia pagal kalbėjimo toną yra mažiau priešiška romams nei ankstesnioji.
Ir iš tiesų, N. Sarkozy valdymo laikotarpiu, prezidento veiklos tikslai buvo vertinami kiekybiškai, motyvacija ir diskursas buvo labai stiprūs, labai tiesioginiai ir aiškiai apibrėžti saugumo terminais. Tuo tarpu naujojo prezidento retorika nėra tokia atvira ir aiškiai nukreipta prieš romų grupę, visi veiksmai yra maskuojami visuomenės sveikatos priežastimis. F. Holland'o skleidžiamame diskurse kalbama apie antisanitarines sąlygas, higienos problemas, apie baisias romų gyvenimo sąlygas.
O gal senosios politikos išlaikymas yra tik atsakas į Prancūzijos visuomenėje sklandančias nuotaikas? Pagal naujausius 2012 m. spalio mėnesį paskelbtus apklausų duomenis, 83 proc. prancūzų - tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų, pritaria nelegalių romų stovyklų išmontavimui (38 proc. „labai palankiai“, 45 proc. „labiau palankiai“). Vis dėlto, 78 proc. apklaustųjų mano, jog šie metodai nėra efektyvus būdas spręsti su romais susijusias problemas. Problema viso labo yra „perkeliama“.
Lyginant su 2010-aisiais, pastebimas išaugęs neigiamas požiūris į šią etninę grupę: tuomet „tik“ 66 proc. prancūzų pasisakė už stovyklų išmontavimą. Nuo tada šis palaikymas tik augo. Ypatingai tai pastebima tarp socialistų: 2010 m. rugpjūtį tokias priemones teigiamai vertino vos 33 proc., o šiuo metu jau 71 proc. Tai galima sieti su socialistų dėmesiu nepasiturintiesiems ir rūpestį keliančia ekonomine situacija bei N. Sarkozy administracijos vykdyta romų stigmatizacijos politika.
Kitose ES valstybėse valdžios pasitelkdamos įvairiausias priemones, taip pat kovoja su romais arba stengiasi vykdyti konstruktyvią integracijos politiką. Tačiau jose romų klausimai taip neiškeliami į politinę darbotvarkę kaip Prancūzijoje, kurioje pabrėžiamas tikslas – nacionalinio identiteto gynimas. Sėkmingai su integracija besitvarkančiose valstybėse ar romų kilmės šalyse čigonas yra dalis visuomenės, jis yra „Rumunijos čigonas“, „Bulgarijos čigonas“, „Ispanijos čigonas“ ir t.t., tačiau Prancūzijoje „prancūzas“ ir „čigonas“, rodos, yra dvi visiškai atskiros ir nesuderinamos sąvokos.
Imtis konstruktyvesnių problemos sprendimo priemonių turėtų skatinti ekonominiai sumetimai. Didžiulėms deportacijoms padengti skiriamos lėšos Prancūzijos biudžetui per metus kainuoja apytiksliai apie 200-250 mln. eurų. Tai visiškai neefektyvi politika, turint omenyje, jog egzistuojant laisvo judėjimo principui tarp Rumunijos, Bulgarijos ir Prancūzijos, yra sukuriama „grandinė“, kuomet gavę tam tikrą pinigų sumą savo lėktuvo bilietui atgal į savo kilmės šalį, romai vėliau vėl sugrįžta į Vakarų Europą, Prancūziją. Šį sistemingą sugrįžimą įrodo tas faktas, jog Prancūzijoje romų populiacija išlieka pastovi – 15-20 tūkst. asmenų.
Valdžia praranda laiką, energiją ir pinigus organizuodama romų deportacijas, kai tuo metu galėtų reaguoti keisdama situaciją ilguoju periodu: pasiūlyti ilgalaikius būstus, leisti romams įsilieti į darbo rinką, etc. Sprendžiant iš kai kurių priimtų sprendimų, galima įžvelgti ir teigiamų, socialistinę politiką atitinkančių žingsnių.
Romai reikalavo F. Holland'o gerbti savo rinkiminius pažadus ir palengvinti įsidarbinimo sąlygas, be kurių gilesnė integracija yra neįmanoma.
Po ministrų susitikimo 2012 m. rugpjūčio 22 d. Jean-Marc Ayrault Vyriausybė priėmė sprendimą, kurį ypač teigiamai įvertino Rumunija ir Bulgarija. Nutarimas apima romų darbdavių mokesčių panaikinimą. Anksčiau, sudarius metų trukmės darbo kontraktą, apie 713 eurų darbdavys privalėdavo atiduoti Migracijos Tarnybai. Tai apsunkindavo romų galimybes susirasti darbus.
Be to, priimtu nutarimu nuspręsta išplėsti romams prieinamų profesijų sąrašą iki 150 profesijų. Į įstatymų kategorijas įtraukti reikalavimai romus priimti į Užimtumo centrą ir įgyvendinti raštingumo programas. Taip pat, Vidaus reikalų ministras M. Vallsas, įvertindamas neefektyvią deportacijos politiką, gruodžio pabaigoje nusprendė nutraukti finansinę pagalbą „savanoriškai išvykstantiems“ romams, pavadindamas ją „brangia ir neveiksminga“. Deja, nepateikta jokia konkreti data, nuo kada ši pagalba bus nutraukiama.
Taigi...
Lyginant dviejų administracijų vykdomą politiką romų atžvilgiu, galima spręsti, jog pagal kalbėjimo formą, dabartinės valdžios diskursas nėra taip persmelktas neapykantos kaip ankstesniais metais, tačiau vykdomi veiksmai atitinka dešiniųjų vykdytos pašalinimo politikos kryptį.
Septynis socialistų valdymo mėnesius toliau buvo tęsiama romų iškraustymo ir deportacijos politika. Vis dėlto, metų pabaigoje priimti sprendimai socialinės politikos srityje leidžia optimistiškai žvelgti į romų integracijos perspektyvas Prancūzijos visuomenėje. Tai bus galima aiškiau įvertinti atėjus 2017-iesiems, bet šiai akimirkai, regis, valdymo pradžioje naujasis prezidentas tarsi siekia atrasti pusiausvyros tašką tarp kairiųjų politikos bei kartu pasiųsti žinutę dešiniųjų elektoratui, tvarkydamasis su šiuo opiu klausimu.
Apskritai, prasidėjus 2013-iesiems metams, galima trumpai apžvelgti F. Holland'o vykdytos politikos rezultatus. Vertinant septynerių mėnesių valdymo laikotarpį, viešoji nuomonė F. Holland'o atžvilgiu nėra labai palanki. Metų pabaigoje paskelbtos BVP (Prancūzų visuomenės nuomonių apklausos ir rinkodaros instituto) atliktos apklausos duomenimis, prancūzai įvertino, jog F. Holland'o politika yra mažiau efektyvi nei jo pirmtako.
Tik 22 proc. apklaustųjų mano, kad dabartinis prezidentas veikia efektyviau nei N. Sarkozy, tuo tarpu 40 proc. galvoja priešingai. Jaučiamas susiskaldymas net kairiųjų pusėje. Dešinieji beveik vienbalsiai palaiko N. Sarkozy politiką (80 proc.), kuomet kairė yra daug labiau susiskaldžiusi, vertindama dabartinį kairiųjų prezidentą: 46 proc. jo veiksmus vertina teigiamai ir 39 proc. remia ankstesnįjį prezidentą. Tai gali būti siejama su vis beaugančiu nedarbo lygiu Prancūzijoje, kuris, Prancūzų Ekonomikos Stebėtojų duomenimis, 2013-aisiais gali pasiekti rekordinį 11 proc. lygį.
Rinkėjai nekantraudami laukia socialistų prezidento žadėtų „pokyčių“ ir pažadų. Kaip jie įgyvendinami, pasistengė įvertinti žinomas prancūzų dienraštis LePoint. Iš vertintų 35 punktų, 20 buvo įgyvendinti, 4 gana svarbūs ir susiję su išoriniais santykiais, ES, dar nepradėti, o 11 punktų planuojama įgyvendinti šiais metais.
Jau nuo pirmųjų valdymo dienų F. Holland'as ėmėsi įgyvendinti su vidaus padėtimi susijusius klausimus. Pirmasis simbolinis gestas mandato pradžioje - Prezidento ir kitų Vyriausybės narių atlyginimai sumažinti 30 proc. Priimtas sprendimas leisti išeiti į pensiją sulaukus 60 metų tiems, kurie pradėjo dirbti 18-19 metų (vietoj anksčiau buvusios 62 metų ribos). 25 proc. padidintos išmokos mokykloms, pateiktas svarstymui įstatymo projektas, įteisinantis vienos lyties asmenų santuokas ir jų įsivaikinimo teisę.
Kovojant su ekonominėmis problemomis problemomis, pristatyta žadėta daugiametė veiksmų programa viešųjų finansų valdymui norint pasiekti finansinę pusiausvyrą iki 2017-ųjų. Programa suderinta su Europos fiskalinės sutarties reikalavimais.
Vis dėlto, kai kurie sprendimai sukėlė tikrus skandalus. Socialistų sprendimas, nustatantis 75 proc. mokesčio tarifą vieną milijoną eurų viršijančioms pajamoms per metus, privertė iš Prancūzijos bėgti jos turtingiausius visuomenės veikėjus (daugiausiai dėmesio susilaukė kino grandas Gerardas Depardieu bei turtingiausias prancūzas Bernardas Arnault, „pabėgęs“ į Belgiją). Šis įstatymas gruodžio 29 d. Prancūzijos Konstitucinio teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Prancūzijos premjeras, komentuodamas šį sprendimą, pareiškė, kad mokesčio nebus atsisakyta, tik šiek tiek pakoreguotas įstatymo tekstas. Taigi, naujasis prezidentas pamažu įgyvendina savo pažadus vidaus politikoje, vis dėlto, jie nėra smarkiai koreguojantys ekonominę situaciją ar kelia tikras audras visuomenėje (vienos lyties atstovų santuokos, „bėgimai“ į Belgiją, etc.) ir prancūzų, tikėjusių greitomis permainomis, jie netenkina.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
ŠALTINIAI
„Le people gitan“. <http://www.gipsybooking.com/index.php?option=com_content&view=article&id=75&Itemid=72>. [žiūrėta 2012-12-20].
„Comparatifs: les salaires minimaux dans les Etats membres“.<http://www.touteleurope.eu/fr/actions/social/emploi-protection-sociale/presentation/comparatif-les-salaires-minima-dans-les-etats-membres.html>. [žiūrėta 2012-12-20].
„Valls réfute tout parallèle avec Sarkozy sur les Roms“. <http://www.rmc.fr/editorial/290002/valls-refute-tout-parallele-avec-sarkozy-sur-les-roms/>. [http://www.rmc.fr/editorial/290002/valls-refute-tout-parallele-avec-sarkozy-sur-les-roms/].
Yves Montenay, „Intégration et multiculturalisme en France, Grande-Bretagne et Allemagne“.
„Quelles sont les différences entre „gens du voyage“ et „roms“.
Jim Jarrassé, Judith Duportail, „Un an après, que reste-t-il du discours de Grenoble?“.
„Hortefeux: «la moitié des camps illégaux démantelés d'ici trois mois»“.
Selon Besson, „8 030 Roumains et Bulgares ont été reconduits depuis le 1er janvier“.
„Les expulsions de Roms provoquent la colère à gauche“. <http://www.lepoint.fr/societe/les-expulsions-de-roms-provoquent-la-colere-a-gauche-10-08-2012-1494765_23.php>. [žiūrėta 2012-12-23].
„L'expulsion des Roms par la France en 2010 était „discriminatoire“, selon l'Europe“.
„Résolution du Parlement européen sur l'expulsion de Roms par la France“.
„Roms: le Parlement européen charge la France“.< http://www.euractiv.fr/social/roms-parlement-europeen-charge-france-5940.html>. [žiūrėta 2012-12-23].
„Les Roms demandent à Hollande de respecter ses engagements“.
„Manuel Valls et les Roms : peut mieux faire!“.
„Expulsions de Roms: le „jeu du mistigri“ des élus locaux“.
La lettre de François Hollande du 27 mars àRomeurope.
„France: Le gouvernement PS procède à des expulsions massives de Roms“.
„Roms: „La gauche mène la même politique brutale que la droite“. < http://www.francetvinfo.fr/roms-la-gauche-mene-la-meme-politique-brutale-que-la-droite_127825.html >. [žiūrėta 2012-12-20].
„Amnesty International demande à la France de mettre fin aux expulsions forcées de Roms“. <http://www.la-croix.com/Actualite/S-informer/France/Amnesty-International-demande-a-la-France-de-mettre-fin-aux-expulsions-forcees-de-Roms-_NG_-2012-11-29-881568>. [žiūrėta 2012-12-23].
„83% des Français favorables au démantèlement des camps illégaux de Roms“. <http://www.lexpress.fr/actualite/societe/83-des-francais-favorables-au-demantelement-des-camps-illegaux-de-roms_1171110.html>. [žiūrėta 2012-12-20].
„80% des Français favorables au démantèlement des camps illégaux de Roms... mais 73% jugent la mesure inefficace“.
„La France ouvre (un peu) son marché du travail aux Roms“.
„Manuel Valls met fin à l’aide au retour des Roms“. <http://www.la-croix.com/Actualite/S-informer/France/Manuel-Valls-met-fin-a-l-aide-au-retour-des-Roms-_NG_-2012-12-08-885452>. [žiūrėta 2012-12-20].
„Hollande jugé moins efficace que Sarkozy“.
„Le Hollandomètre : promesses tenues ?”.
„Le Conseil constitutionnel censure la taxe à 75 %, Matignon annonce un nouveau dispositif“. < http://www.lemonde.fr/politique/article/2012/12/29/le-conseil-constitutionnel-censure-l-impot-de-75-sur-les-tres-hauts-revenus_1811406_823448.html>. [žiūrėta 2012-12-30].
„La France va vers un record de chômage en 2013, selon l'OFCE“. < http://tempsreel.nouvelobs.com/economie/20121019.OBS6317/la-france-va-vers-un-record-de-chomage-en-2013-selon-l-ofce.html>. [žiūrėta 2012-12-28].