Rinkoje - kaip kare: jei pralaimi, pats esi kaltas

 (3)
Kiekviena įmonė - tai karinė organizacija, kurioje griežta disciplina ir hierarchija. Kiekvienos tokios karinės organizacijos tikslas yra vienintelis – užimti kuo didesnę rinkos dalį kovoje eliminuojant kitas organizacijas. Kiekvienas įmonės darbuotojas turi atsiduoti organizacijos tikslui ir aklai paklusti lyderiui. Už nepakankamą atsidavimą vadovybei baudžiama atimant galimybę oriai gyventi.
© AFP/Scanpix

Kapitalistinė sistema sukuria nuolatines karo stovio sąlygas, kur vyksta negailestinga kova tarp įmonių dėl rinkos, ir tarp individų dėl darbo vietos. Laimi stipriausi, o nesugebėję prisitaikyti prie kovos sąlygų yra eliminuojami ir nustumiami į visuomenės pakraštį. Kova - visai kaip džiunglėse tarp gyvūnų, tik kiek subtilesnė.

Pralaimėję tokios visuomenės nariai neretai tampa patyčių objektu, kurie nebeturi ekonominės galios daryti įtakos visuomeniniams procesams, neturi galimybių gyventi pilnavertį gyvenimą ir dėl to pasireiškia tokie reiškiniai kaip alkoholizmas, ligos, nusikalstamumas ir savižudybės. „Jie patys kalti, kad pralaimėjo“, – pasakytų brangiu kostiumu ir gudria šypsenėle pasipuošęs laisvosios rinkos propagandistas. Tačiau kodėl laimėtojai turi būti laukiniai plėšrūs žvėrys, o inteligentas mokytojas ar sąžiningas savo vaikus mylintis darbininkas turi kęsti skurdą ir nuolatinę grėsmę netekti būsto?

Žmogus yra niekas, kapitalas yra viskas. „Tu moteris ir tuoj pastosi? Tu jaunuolis be patirties? Tau jau virš 40 metų? Mūsų įmonei tokių nereikia, nes vyksta karas su kitomis įmonėmis. Eik prašyk pagalbos iš valstybės (kurią mes tuoj privatizuosim).“

Kovoti rinkoje ypač patogu užmezgus glaudžius ryšius su politikais. Tada galima ne tik vieną kitą įstatymą pakoreguoti, bet ir sukelti karinį konfliktą kur nors Irake, Afrikoje ar kur tik naudinga kapitalui. Pinigai yra galia ir kas galios turi daugiau, tas ir kuria taisykles.

Nedaug kur pažengėme nuo viduramžių. Ir toliau turime kunigaikščius (stambių įmonių vadovus), kurie pešasi tarpusavyje, kad įgautų dar daugiau galios. Yra smulkesni didikai, kurie nuolatos amsi prie galingųjų kojų, stengdamiesi arba įkasti, arba gauti skanesnio ėdalo. O eiliniai žmonės - tai viso labo įrankiai, kurie naudojami didesniam pelnui gauti ir išmetami, kai nebetenkina ponų interesų. Juk tai tik žmogiškasis išteklius.

Ar žmonija sugebės žengti link taikesnės ir sąžiningesnės civilizacijos? Ar sugebėsime kapitalizmo teigiamus pasiekimus panaudoti kuriant geresnę visuomenę? Ar vis dėlto liksime džiunglių gyventojais, valdomi primityvių plėšrių padarų?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (7)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (12)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (137)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (74)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Namų darbams skirtas matematikos uždavinys supykdė tėvą: klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti (316)

Pastaruoju metu vis rašoma apie suprastėjusius vaikų pasiekimus. Bet man pačiam kyla klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti sūnui paskirtą uždavinį, neatspėjęs, ko nori uždavinio autorius.