Todėl daugiau koncentruosiuos į ekonominius aspektus, pamėginsiu apžvelgti aktualiausius klausimus bei įnešti į diskusiją šiek tiek racionalumo.
Žiniasklaidoje atvirai užsipuolamas p. Algimantas Čekuolis, neva informacinėje reklamoje pateikiantis klaidingus faktus ar net meluojantis. Galėčiau argumentais pagrįsti kiekvieną jo teiginį, šiame straipsnyje kai kuriuos iš jų ir apžvelgsiu. Tik gaila, kad televizijos reklamoje dėl laiko stokos p. Čekuolis neturėjo progos plačiau argumentuoti savo teiginių, o be platesnio paaiškinimo kai kurie iš jų tikrai galėjo sukelti abejonių šia tema nesidomintiems piliečiams.
Būsimosios Visagino AE elektros kaina
Turbūt aktualiausias klausimas yra - kiek gi mes mokėsim už būsimos Visagino AE elektrą. Būta įvairių neoficialių skaičiavimų ir bandymų „pritempti“ kuo aukštesnę vienos kilovatvalandės kainą, siekiančią 29 ct/kWh ar net daugiau. Tačiau ekspertai jau yra paskaičiavę, kad viena kilovatvalandė į paskirstymo tinklus bus tiekiama už maždaug 18 ct. Ši kaina susideda iš dviejų dalių:
- 7 ct/kWh – gamybos kaštai, į kuriuos įskaičiuoti atlyginimai darbuotojams, kuro kaina, reikalingos einamosios investicijos bei atidėjiniai į elektrinės uždarymo fondą, kitos einamosios išlaidos;
- 11 ct/kWh – grąža akcininkams ir kreditoriams, įskaitant ir palūkanas už skolintą kapitalą.
Visagino AE statybos priešininkų vienas pagrindinių argumentų yra tas, jog statybos eigoje projekto kaina gali išaugti. Tad norėčiau pastebėti, kad skaičiavimai atlikti ne tik iš Lietuvos valdininkų pusės – ši kaina yra įvertinta remiantis strategine investuotoja „Hitachi“, kuri jau turi patirties vystant panašius projektus. Todėl nematau prasmės abejoti jų skaičiavimais, nes tokios kompanijos kaip „Hitachi“ įvertina visas rizikas prieš investuodamos milijardus dolerių.
Tačiau visuomet egzistuoja netikslumų, todėl projekto kaina iš tiesų gali šiek tiek išaugti. Bet išaugti keliais procentais, o ne kartais. Todėl net su tikrai dideliais netikslumais elektros kaina neturėtų smarkiai nukrypti nuo 18 ct/kWh. Jeigu norite patys patyrinėti finansinius projekto niuansus, tai galit padaryti atsisiuntę Excel bylą iš LR Ūkio ministerijos tinklapio www.ukmin.lt.
Europoje atominių jėgainių vidutinė kilovatvalandės gamybos kaina yra apie 21 ct. Tad matome, kad būsimos VAE elektra bus konkurencinga, ir kai turėsime elektros jungtis - elektrą galėsime eksportuoti be didesnių sunkumų.
Reikia atsiminti, kad Visagino AE numatomas veikimo laikotarpis yra 60 metų su galimybe pratęsti iki 80 ar net 90 metų.
Daug VAE priešininkų teigia, kad mes užkraunam naštą savo vaikams ir anūkams. Aš sakyčiau atvirkščiai – mes šiandien investuojam savo pinigus, kad ateityje mūsų vaikai ir anūkai turėtų pigų energijos šaltinį.
Auganti valstybės skola
Jau buvo ne kartą rašyta, kad iš valstybės biudžeto nebus skiriama pinigų Visagino AE statybai. Lietuvai priklausys 38 proc. projekto akcijų, o investicijos iš mūsų pusės sieks apie 6,5 mlrd. Lt. Tačiau šie pinigai bus investuojami iš energetikos bendrovių.
Taip, už statybas sumokėsime mes, visi elektros vartotojai, mokėdami už elektrą, tai yra natūralu. Pinigai savaime iš niekur neatsiranda. Bet tai šalies biudžeto tiesiogiai nepalies. Nors gal ir gaila, nes energetikos bendrovės dalį lėšų skolinsis už maždaug 6 proc. metinių palūkanų, kai tuo tarpu Lietuva rugsėjo 19 d. pasiskolino Šveicarijos frankais penkiems su puse metų vos už 2 proc. metinių palūkanų. Nuogąstaujantiems, kad skola gali padidėti dėl pabrangusio Šveicarijos franko, skubu priminti, kad tam yra valiutų kursų rizikos draudimas.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad skola yra absoliutus blogis. Bet tai yra netiesa, jeigu skolintos lėšos yra investuojamos į pridėtinę vertę kuriančius projektus. Pavyzdžiui, taip kritikuojamos Graikijos skola 2011 metais siekė 160 proc. nuo jos sukuriamo BVP. Tačiau Japonijos skola 2011 metais siekė net 230 proc. (!) nuo BVP, o ji toli gražu nėra taip linksniuojama kaip Graikija.
Taip yra dėl to, kad Japonija skolintas lėšas investavo į pridėtinę vertę kuriančius projektus, IT, robotikos, nano technologijų sektorius. Tikėtina, kad Japonija ilguoju laikotarpiu gaus daugiau naudos iš šių investicijų, negu patirs išlaidų dėl mokamų palūkanų, kai Graikijoje didžioji dalis skolos buvo, liaudiškai tariant, pravalgyta bandant pakelti socialinę gerovę. Visi žinom, kuo tai baigėsi. Tuo tarpu Lietuvos statomos Visagino AE projektas ir yra ta investicija, kuri mums neš naudą ne vieną dešimtmetį.
Todėl norėčiau palinkėti, kad jeigu Lietuva skolinsis toliau, tai tas lėšas sėkmingai investuotų, o gerovę kurtų ne iš skolintų pinigų, bet iš uždirbtų.
Atsinaujinančios energetikos mitas
Esu didžiausias atsinaujinančios energetikos šalininkas, pasisakau už aplinkos tausojimą ir atsakingą vartojimą. Tačiau suprantu, kad šiuolaikinės visuomenės energijos poreikių vien atsinaujinantys energijos šaltiniai patenkinti niekaip negali.
Keli faktai apie atsinaujinančius energijos šaltinius:
- Iš saulės gaunamą elektrą skirstomieji tinklai superka vidutiniškai už 1,17 lt/kWh;
- Iš vėjo gaunamą elektrą skirstomieji tinklai superka vidutiniškai už 27 ct/kWh;
- Dar 2010 m. Lietuva iš atsinaujinančių šaltinių patenkino 19,6 proc. savo energijos poreikio;
- Esame įsipareigoję iki 2020 m. iš atsinaujinančių šaltinių gauti 23 proc. Lietuvos energijos poreikio.
Matom, kad atsinaujinantys šaltiniai yra absoliučiai nekonkurencingi. Sveikintina, jeigu dalį energijos gauname iš saulės ar vėjo, bet tai jokiu būdu negali būti pagrindinis energijos šaltinis. Mūsų lygiame krašte užtvenkti upes ir generuoti elektrą turbūt irgi nebūtų pats racionaliausias sprendimas.
Nuomonė, kad vėjo ir saulės energija yra ekologiška ir labai „žalia“ – klaidinga. Visų pirma, iš kur gauti elektrą kai nėra nei vėjo, nei saulės? Galima importuoti iš užsienio, bet dažniausiai yra užkuriamas kokios nors termofikacinės elektrinės „pečiukas“, deginamos dujos, mazutas, anglys. Taigi tam, kad galėtume generuoti vėjo ar saulės energiją, mes kartu turim būti pasiruošę ir teršti aplinką, kūrendami iškastinį kurą. Verta paminėti ir tai, kad saulės kolektorių gamybos procese yra išmetami dideli kiekiai CO2, o kolektorių generuojami energijos kiekiai – palyginus maži.
CO2 emisijos atžvilgiu, atominė energija yra pati švariausia ir ekologiškiausia. Taip, egzistuoja panaudotas branduolinis kuras, kuris yra pavojingas aplinkai. Tačiau jis nėra išmetamas į aplinką, o saugiai saugomas specialiose saugyklose.
Žinau, kad atsiras rodančių į Vokietijos pavyzdį. Ji šiuo metu iš atsinaujinančių šaltinių gauna apie 20 proc. savo energijos poreikio, panašiai kaip ir Lietuva. Tačiau jos plėtra jau yra pristabdyta dėl milžiniškų subsidijų nekonkurencingiems energijos šaltiniams, pabrangusios elektros ir didelių investicijų, kurių reikia norint toliau plėsti saulės ar vėjo jėgaines.
Lietuvos namų ūkiai už elektrą moka vidutiniškai 0,42 Lt už kilovatvalandę. Vokietijos namų ūkiai moka dvigubai daugiau, apie 0,84-0,88 Lt. Specialistai paskaičiavę, kad per ateinančius 8 metus Vokietijai atsinaujinančios energetikos plėtra papildomai kainuos apie 525 mlrd. Lt (subsidijos ir skirstomųjų tinklų plėtra), ir tai pakels dabartines elektros kainas apie 30 proc. Tad apie kokį atsinaujinančios energetikos konkurencingumą mes galim kalbėti?
Kad ir kaip norėčiau, tačiau šiandien atsinaujinantys energijos šaltiniai negali patenkinti mūsų poreikių konkurencingomis kainomis. Galiu tik viltis, kad kada nors ateityje jie taps efektyvesni.
Energetinė (ne)priklausomybė nuo rytų kaimynės
Šiuo metu Lietuva importuoja 60 proc. elektros energijos, daugiausiai visoje ES. Didžiausią dalį elektros energijos gauname iš Rusijos, kaip ir dujas, kurias naudojame elektrai gaminti. 2011 metais išleidome 1,7 mlrd. litų už importuojamą elektros energiją. Visagino AE statyboms Lietuva išleis apie 6,5 mlrd. Lt – šią sumą sumokame už importuojamą elektrą per mažiau nei keturis metus, ir tie pinigai iškeliauja iš Lietuvos, čia nesukurdami jokios pridėtinės vertės.
Jeigu neturėsime savos atominės jėgainės, elektrą turėsime pirkti iš būsimų Kaliningrado bei Astravo AE, taip finansuodami šių elektrinių statybą. Tad ar mes norim kurti pridėtinę vertę savo šalyje, ar finansuoti kaimynus?
Kurą būsimai VAE galime pirkti iš 15 šalių, tarp kurių yra ir Rusija. Todėl kuro tiekimą galime diversifikuoti ir nebūti priklausomi nuo vienos valstybės.
Ar Visagino AE bus saugi?
Visagino AE naudos ABWR reaktoriaus tipą. Šie reaktoriai priskiriami naujausiai, III reaktorių kartai, kuri pasižymi itin aukštu saugumu bei didesniu energijos gavybos efektyvumu. ABWR reaktoriai šiuo metu yra vieninteliai pasaulyje, veikiantys pagal trečios kartos technologiją ir pripažįstami kaip vieni saugiausių.
Saugumo atžvilgiu jų net nėra ko lyginti su senaisiais RBMK reaktoriais naudotais Černobilyje ar Ignalinos AE. Tačiau dabar daug labiau esame susirūpinę naujos technologijos reaktoriaus saugumu, negu kai turėjome senos kartos, daug pavojingesnį. O juk kiek buvo kalbų, kad Ignalinos AE galėjome neuždaryti... Argi neparadoksalu? Labiau nerimaučiau dėl kitų dviejų atominių jėgainių, statomų mūsų pašonėje.
Nemažai žmonių išsigandę Fukušimos nelaimės ir bijo, kad to neatsitiktų Lietuvoje. Leiskite priminti, kad Fukušimos reaktoriai buvo vieni seniausių pasaulyje. Tačiau kiti, taip pat seni Japonijos reaktoriai, atlaikė stichines nelaimes be didesnių problemų. Japonijoje vidutiniškai per dieną įvyksta 400 žemės drebėjimų, nors jie labai nedideli ir retai juntami. Kiek žemės drebėjimų, cunamių, uraganų ar kitų stichinių nelaimių mes esame turėję Lietuvoje?
Kita ekonominė nauda Lietuvai
Visagino AE pritrauks apie 11 mlrd. Lt tiesioginių užsienio investicijų, o kiekvienais metais į valstybės biudžetą sumokės 500-600 mln. Lt. Vėl būsim elektros eksportuotojai, o ne importuotojai, o šis projektas Lietuvos BVP kiekvienais metais pakels apie 0,7 proc. Lietuvos įmonės galės pretenduoti į 5,2 mlrd. Lt vertės užsakymus, bus sukurta daugiau nei 6000 darbo vietų.
Labai tikiuosi, kad šis projektas bus įgyvendintas. Žinoma, visada atsiras prieštaraujančių asmenų, kurie teigs, jog tai yra nenaudinga, pražūtis Lietuvai, nesaugu ir pan. Tačiau linkiu kiekvienam atskirti grūdus nuo pelų. Atsinaujinanti energetika dėl milžiniškų valstybės subsidijų yra labai pelningas grobis į šį sektorių investavusiems asmenims.
Taip pat yra ir politinių judėjimų nesuinteresuotų būsimąja VAE. Juk dabartinė opozicija negali pripažinti, jog tai yra pelningas ir būtinas projektas, pripažindami jie pasmerktų patys save. O dar turint omenyje spaudimą iš rytų kaimynių su dviem AE mūsų pašonėje, linkiu visiems vadovautis ne emocijomis, o racionaliu mąstymu bei faktais.
Iki susitikimo spalio 14 d.!
Straipsnyje pateikti skaičiai remiantis šiais šaltiniais:
LR Vyriausybės publikuojama medžiaga, www.lrv.lt
Visagino AE projekto medžiaga, www.vae.lt
Hitachi internetinės svetainės medžiaga, www.hitachi.com
LR Ūkio ministerijos duomenys, www.ukmin.lt
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!