Pusę metų darbo ieškanti moteris neviltyje: ar aš tikrai nusipelniau tik tokios algos?

 (540)
Noriu pasidalinti savo gyvenimo istorija Lietuvoje. Man 37-eri, turiu aukštąjį (neuniversitetinį) išsilavinimą, auginu nuostabią 9-erių metų dukrą, esu laimingai ištekėjusi. Vienu sakiniu aprašius regis viskas gyvenime susiklostė, bet...
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Štai jau pusmetį ieškau darbo. Ir darbo praktikos turiu nemažai, ir esu imli naujovėms, ir moku rusų kalbą, bendromis temomis galiu kalbėti anglų k. (nesu profesionalė, bet paprastomis temomis galiu susikalbėti). Anksčiau dirbau pardavimų vadybininke, esu labai atsakinga, savo pareigas visad atlieku atsakingai, kruopščiai ir visada palaikau bendrą įmonės tikslą. Bet štai supratau, kad pavargau būti pardavimo vadybininke, norėčiau pakeisti darbo sritį.

Gyvenimo patirtis tikrai leistų dirbti tiekimo ar pirkimų vadybininke, administratore, galėčiau sėkmingai įsilieti į nedidelį gamybinį kolektyvą, ir bendrai siekti tikslo, bet... Ir vėl tas „bet“. Jau 6 mėnesius ieškau darbo ir negaunu kitų pasiūlymų, tik dirbti pardavimų vadybininke (ai, pamiršau pridurti, kad bandomuoju laikotarpiu siūlomas minimumas).

Gerai, aš esu keitusi savo gyvenimą ir nebijau pradėti nuo mažiausio laiptelio, bet man teoriškai labai įdomu, ar žmogus, turintis patirties, atsakingą požiūrį į darbą ir gyvenimą nusipelnė minimumo? Galiu suprasti ir darbdavius – visada ima žmogų ir nežino, ką gauna, bet aš jau peržiūrėjusi ir išsiuntusi tiek savo CV ir vis tiek negaliu suprasti, ko reikia darbdaviams.

Darbdaviai skundžiasi, kad trūksta profesionalų, bet jie užauginami, į protaujantį žmogų nereikia investuoti daug, jį reikia truputi pamokyti ir jūs jau turite savo srities profesionalą. Labai dažnai skelbimuose nurodoma – ieškome ambicingo, veržlaus darbuotojo. O aš tokius mačiau ir galiu pasakyti, kad toks darbuotojas ilgai nedirba, o ir jo bendravimas tiek su klientais, tiek su kolektyvu dažnai nėra tinkamas. Dažniausiai toks žmogus neturi gailesčio, bendrauja be pagarbos, padorumo ar žmogiškumo. Tai klausimas, ko reikia darbdaviui? Ir kokios mano perspektyvos tokioje darbo rinkoje? Kažkas piktai parašys – eik pardavėja ar valytoja dirbti, o aš ir sutikčiau, jei tik atlygis už šį darbą būtų toks, kad man nereikėtų rūpintis klausimu, kaip man apmokėti vaiko „nemokamus mokslus“, nupirkti susidėvėjusius drabužius ar palepinti save ledais... Jei kažką sudomins šių išlaidų kaštai, tikrai pasidalinsiu žiniomis.

Aš – darbinio amžiaus, turiu didelį vidinį poreikį darbe jaustis reikalinga, esu darbšti, norėčiau ir dar vieno vaikelio, noriu padėti savo tėvams senatvėje, noriu matyti šviesią Lietuvą, bet dabar aš – be darbo, nedrįstu turėti dar vieno vaiko ir niekuo negaliu padėti savo artimiesiems, esu nusivylusi Lietuva. O juk tiek nedaug reikia...

Klausimas, ko aš imsiuosi dar po pusmečio? Greičiausiai susikrausiu lagaminą...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gal galite patarti moteriai? O gal norite papasakoti, kiek uždirbate jūs? Kiek papildomai turėtumėte uždirbti, kad būtų patenkinti Jūsų poreikiai? Pasidalinkite savo mėnesio išlaidomis ir parodykite, koks turėtų būti jūsų atlygis. Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „ Atlyginimas“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (336)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (102)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (102)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.