Galime netekti artimo žmogaus, svarbaus mums darbo, sveikatos, namų ir t.t., be ko neįsivaizduojame savo šiandienos gyvenimo ir su kuo siejame numatomą ateitį. Kiekvienas iš mūsų išgyvena praradimą savaip. Būna, kad žmogus lyg paspaudžia pauzę ir jo gyvenimo „melodija“ sustoja ties tuo įvykiu. Šis tekstas skirtas būtent tokiems žmonėms ir jų artimiesiems.

Praradimo išgyvenimas - tai procesas, kurio prasmė yra priversti žmogų peržiūrėti savo ryšius su socialine aplinka. Gerai, kai tai vyksta automatiškai, bet kai „užstringa plokštelė“, reikia skirti laiko sau šio proceso įsisąmoninimui.

Pirma, reikia įsisąmoninti įvykį. Paimkite popieriaus. Paklauskite savęs - „kas įvyko?“. Išdėstykite šį faktą popieriuje. Dabar paklauskite savęs - „kas dar žino daug apie įvykį?“. Susitarkite susitikti su kiekvienu. Susitikus paprašykite papasakoti apie įvykį. Nepertraukinėkite, tik klausykite. Sugrįžę namo paimkite popieriaus ir aprašykite, kaip šį įvykį mato kitas žmogus.

Pridėkite prie savo aprašymo. Tą patį atlikite su visais pašnekovais. Dabar perskaitykite visas įvykio versijas kartu. Įvykio įsisąmonimas - ne vienos dienos darbas. Tai darant jums kils įvairių emocijų - būtinai išgyvenkite jas. Žymus psichoanalitikas J. Bowlby sakė, kad „anksčiau ar vėliau, visi vengiantys išgyventi jausmus, susietus su netektimi, lūžta, dažniausiai puldami į depresiją“. Žmogus, išgyvenantis netektį, ne visada ieško pagalbos, todėl procesą pajudinti iš vietos gali artimieji - jie gali padėti žmogui įsisąmoninti praradimą, organizuodami viską, kas aprašyta šiame tekste.

Antra, reikia įsisąmoninti naudą, kurią žmogus turėjo netekties objektui buvus. Žmogus netenka ne tik kažko, jis netenka gyvenimo būdo. Paimkite popieriaus lapą, padalinkite jį į dvi dalis, užrašykite - „aš netekau... (nurodykite ko)“. Jo/jos buvimas buvo man naudingas, todėl kad jis/ji:..

Išvardinkite tai vienoje iš popieriaus dalių. Neskubėkite. Dabar peržiūrėkite sąrašą ir išbraukite tai, be ko jūs galėsite apsieiti. Dar kartą peržiūrėkite sąrašą ir antroje dalyje prie kiekvieno iš likusių punktų parašykite, kaip dabar jūs tai gausite. Nepamirškite savęs - jūs daug ką galėsite padaryti pats. Atminkite - „Žmogus gyvena, kai renkasi save“ (A. Šopenhaueris).

Trečia, pasakykite gyvenimui ačiū už tai, kas buvo jūsų gyvenime ir drąsiai ženkite pirmyn. Apsilankykite pas psichologą tam, kad įsisąmonintumėte, kuo vertingas Jums šis skaudus įvykis. Tai naudinga Jums, nes beverčių įvykių nebūna.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!