Viena moteris (tapatybė autoriui žinoma) daugiau nei 10 metų turėjusi 2 invalidumo grupę, kone nuo greitųjų kreditų atsiradimo pradžios visuomet būdavo jų klientė. Taip pat naudodavosi ir lombardų paslaugomis, kai trūkdavo lėšų .
Per paskutinius pusę metų ši moteris patyrė 2 insultus, dėl kurių 2 kartus gulėjo psichiatrijos skyriuje. Turi medikų išvadas: „F07.0, F06.2 Savo elgesiu nekritiška“ (F07.0 - Asmenybinis sutrikimas- psichinis sutrikimas, kuriam būdingi nelankstūs ir pastovūs jausmų, mąstymo ir elgesio deriniai. Šiems bruožams turi įtakos žmogaus įsitikinimų sistema, kuri jam atrodo teisinga, tačiau realybėje negali būti patvirtinta kaip tokia; F06.2- Liga, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Šiuos kliedesius gali lydėti haliucinacijos. Asmenybė turi ryškių šizofrenijos požymių.)
Ligonės pajamos (dėl ligų paimta išankstinė pensija) siekia apie 540 Lt „į rankas“. Šiuo metu ji turi 4 skirtingus finansinius įsipareigojimus greitųjų kreditų ar lizingo bendrovėms, kurių mokama suma siekia apie 300 Lt per mėnesį. Taip pat reikia mokėti už buto patarnavimus, ligonės priežiūrą (lanko slaugė, kuri prižiūri ar moteris išgeria vaistus, padeda susitvarkyti, gaminti maistą, bendrauja ir t.t.), nes pati negali savimi pilnai pasirūpinti, pirkti maistą, vaistus ir t.t. Kaip būtų įmanoma išgyventi susumavus visas išlaidas, žinotų turbūt tik H. Hudinis arba D. Koperfildas.
O štai ir įdomiausia šios istorijos dalis. Ligonė sugebėjo nugvelbti atokiai nuo jos saugomą tapatybės kortelę ir pasiimti dar vieną paskolą, kurios suma siekia 1300 Lt. Dėl savo negalios moteris iššvaistė pinigus gana greitai ir be apčiuopiamos vertės.
Kaip suderinti kredito išdavusios įmonės sąlygas su socialinio atsakingumo logika? Ar siekiama parklupdyti sergantį žmogų dar ir finansiškai? Vos aplinkoje besiorientuojantis žmogus sugebėjo nueiti į „paskolų kioskelį“ ir gauti (dar vieną!) paskolą šalia ankstesnių finansinių įsipareigojimų.
Kyla klausimas, kaip kredito bendrovės atsirenka sau klientus? Ar gaunamos pajamos tokioms sumoms nėra rodiklis?
Ši istorija nėra skaudžiausia, lyginant su spaudoje mirgančiomis, kuriose šmėžuoja dar sunkesnėmis psichinėmis ar kitomis ligomis sergantys asmenys su dešimtis tūkstančių litų siekiančiomis skolomis, prarastais butais, sugadintais santykiais ir sugriautais gyvenimais.
Kyla klausimas, kaip gali vykti tokie dalykai? Ar tai neprasilenkia su sveiku protu? Ar valstybės socialinė, teisingumo, finansų ministerijos, SODRA ar kitos institucijos nesugebėtų pažaboti šių iracionalių sprendimų tam tikromis įstatymų pataisomis ar griežtesniais paskolų gavimo saugikliais? Aš manau, kad viskas įmanoma. Jei yra verslas, jis turi būti skaidrus, sąžiningas ir socialiai atsakingas. Paskutinysis kriterijus daugeliui greitojo kredito bendrovių yra svetimas, matyt, siekiant kuo didesnio pelno. Tačiau kokia to socialinė kaina?
Šiuo straipsniu siekiu atkreipti dėmesį į tai, kad greitieji kreditai gali pelnytis iš pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių: žmonių, kurie serga psichinėmis, fizinėmis ligomis, būna priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ar nuo pačių greitųjų kreditų, kadangi nesugeba susitvarkyti su savo finansine padėtimi.
Taip pakliūnama tarsi į užburtą ratą, kai skaudžios greitųjų kreditų istorijos paliečia ir artimuosius, o teisėsaugos ir valstybinės institucijos tik skėsčioja rankomis - tarsi nieko negalima padaryti, viskas pagal įstatymus. Tačiau juk gyvename demokratinėje valstybėje, kuri lyg ir funkcionuoja pagrįstai pasirinkta valdymo sistema, turinčia ginti žmonių teises, ypatingai pačių pažeidžiamiausių visuomenės narių. Akivaizdu, kad tobulėti šioje srityje dar tikrai yra kur.
Mano palinkėjimas: būkite budrūs ir saugokite savo artimuosius, ypatingai jei jie negali apsaugoti savęs, nes valstybės sistema dar pernelyg skylėta, kad užtikrintų sveiko proto politiką.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro apie tai, kokiai būklei esant, žmogui nėra išduodamas kreditas ir kaip patikrinama, ar kreditą jam išduoti galima, pasiteiravo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos Valdybos pirmininko Liutauro Valicko:
„Prieš suteikdamos kreditą, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA) priklausančios įmonės, smulkiųjų vartojimo kreditų davėjos, patikrina, ar klientas nėra teismo tvarka pripažintas neveiksniu, ar nėra apribotas jo civilinis veiksnumas. Tokie duomenys tikrinami neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Asmenį neveiksniu pripažinti gali tik teismas. Neveiksnumas tai asmens teisinis statusas, kai asmuo negali dėl tam tikrų sutrikimų ar nepakankamų asmeninių gebėjimų savarankiškai priimti sprendimų dėl kai kurių ar visų savo asmeninių ar ekonominių reikalų, ar negali suvokti, išreikšti šių sprendimų ar veikti pagal juos bei ginti savo interesų.
Jeigu asmuo yra pripažintas ribotai veiksniu, jam gali būti paskolinta suma, ne didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčio dydžiai. Asmeniui, kuris yra pripažintas neveiksniu kreditas negali būti suteiktas. O taip nutikus - toks sandoris būtų pripažintas negaliojančiu.
Jeigu asmuo nėra teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančios finansų įstaigos neturi jokių teisėtų galimybių susipažinti su duomenimis apie asmens psichinę sveikatą ar ligos istorija.
Svarbu pažymėti, kad LSVKA narės kreditus teikia iš nuosavų lėšų (ne iš indėlininkų, ar pajininkų surinktų), jos suinteresuotos įsitikinti, kad paimtas kreditas bus grąžintas laiku, todėl net suteikdamos vidutinio dydžio, apie 383 Lt sumos, kreditą 30 dienų terminui, įmonės atidžiai vertina asmens mokumą. Tai daroma vertinant asmens užpildytą deklaraciją apie jo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus bei tikrinant informaciją net 16 įvairių duomenų bazių ir registrų (SoDra, Gyventojų registras, Hipotekos registras, Skolininkų administravimo informacinė sistema, Ieškomų asmenų registras ir kt.). Įmonėse taip pat taiko ir kitus metodus leidžiančius nustatyti, ar kredito prašantis asmuo atitinka įmonių vidaus taisyklėse nustatytus kredito gavėjo reikalavimus.
Manome, kad asmenys, kurių artimas šeimos narys turi psichikos sutrikimų, ir yra duomenų, kad dėl jų jis nesugeba suvokti savo atliekamų veiksmų reikšmės ir jų valdyti, Civilinio proceso kodekso 462, 463 straipsniuose ir Civilinio kodekso 2.10 straipsnyje numatyta tvarka gali kreiptis dėl tokio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija ir atsakingai kreditus teikiančios įmonės įgyvendina projektą Neteikit man kredito. Jis skirtas apsaugoti nuo įvairių priklausomybių (pvz., neracionaliai pirkti, lošti ar pan.) kenčiančius ir dėl to racionaliai priimti sprendimo - imti smulkųjį vartojimo kreditą ar ne - negalinčius ssmenis.
Šie asmenys turi galimybę Asociacijai pateikti prašymą įrašyti juos į nepageidaujančiųjų gauti smulkiųjų vartojimo kreditų asmenų registrą „Neteikit man kredito“. Projekte dalyvaujančios finansų įstaigos privalo įsitikinti, ar paskolos prašantis asmuo nėra įtrauktas į šį registrą, o jame esančiam - kredito nesuteikti. Į registrą įsirašiusiems asmenims, jų pasirinktą laikotarpį (nuo 6 mėn. iki 2 m.), LSVKA įmonės neteiks kreditų“
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: