Esu paprastas vaikinukas iš provincijos, atvažiavau į Vilnių studijuoti ir dirbti. Ką aš galiu pasakyti – pasirinkau blogą profesiją, bent jau aš taip manau. Studijavau tarptautinį verslą. Tik kažkodėl manęs tėvai neišmokė vieno dalyko: jei nori kažką pasiekti, reikia „lipti žmonėms per galvas“ ir tada gal ką nors ir pasieksi.

Bandžiau dirbti pardavimo vadybininku, bet negalėjau pakęsti to darbo, nes jutau spaudimą iš direktoriaus, kad reikia parduoti kuo brangesnį daiktą, kad tik pelnas būtų didesnis, nors, tarkim, galima ta patį daiktą nusipirkti ir pigiau.

Po 15 mėn. trukusios „katorgos“ pagaliau išėjau iš darbo ir pradėjau dirbti apsaugininku. Bent jau meluoti žmonėms nereikėjo. Reikėjo gaudyti blogus žmones – vagis. Taip pradirbau Lietuvoje apsaugininku 6 metus. Už tą algą buvo sunku išgyventi, todėl pradėjau ieškoti kitų darbų.

Susiradau darbą vienoje statybos kompanijoje. Statybų objektas buvo miesto centre, o ir mano saugojamas objektas buvo tame pačiame pastate. Tad po 24 val. darbo apsaugoje pakildavau į viršų, persirengdavau ir kibdavau į darbus. Sunku būdavo neužmigti, tad turėdavau dvi trumpas pertraukas, per kurias dažniausiai miegodavau. Mano bosas buvo supratingas ir nieko nesakydavo, nes žinojo, kad aš visus darbus atlikdavau.

Apsaugoje dirbdavau parą, o tada turėdavau tris laisvas dienas. Per tas tris laisvas ir dirbdavau statybose, darbo ten nebūdavo tik sekmadieniais. Dirbdamas biure buvau pastebėtas ir gavau dar darbo prie Vilniaus. Dažniausiai reikėdavo žolę nupjauti ar aplinką sutvarkyti. Statybose darbą baigdavau 16 val. Tada valandą laiko užtrukdavo, kol iš miesto išvažiuodavau. Tada pas „turčius“, kaip aš juos vadinau, dirbdavau nuo 17-21 val. Tuo metu mano alga siekė 3800 Lt per mėnesį – tai buvo geri pinigai 2008 m.

Ir bam, staiga 2009 m., krizė, praradau darbą statybose, nes viskas „sustojo“, „turčiai“ irgi susiveržė diržus. Mano apsaugos kompanija prarado objektą Vilniaus centre, nes buvo viena iš brangiausių ir garsiausių kompanijų.

Tada atėjo laikas man vykti į Didžiąją Britaniją. Ten, patikėkit, tikrai niekas nelaukia rankas ištiesę. Pradėjau dirbti per agentūras – visi mes, emigrantai, taip pradedam. Vieną dieną dirbi, kitą dieną – ne, mėto per visus objektus. Na, užtruko kokius gerus 2 mėn., kol supratau, kaip čia viskas vyksta. Tada užsiregistravau 5 agentūrose ir kai žinodavau, kad dirbsiu paskutinę dieną, paskambindavau joms visoms ir pasakydavau, kad aš laisvas kitą dieną. Tada laukdavau pasiūlymų. Taip būna smagiausia.

Man tereikėdavo gerai pasirodyti, parodyti kad esu darbštus, ir objektų vadovai iškart mane pastebėdavo ir norėdavo, kad dirbčiau tik aš. Tada iš agentūros gali prašyti, kad duotų dirbti daugiau valandų, nes kiti siūlo daugiau. Aš niekada nesistengiau peržengti proto ribų, bet visada norėjau uždirbti tiek, kiek anglai. Pavyzdys: Rytų europietis statybose gaudavo 7 svarus/val., o anglas – 8 svarus/val. Tad aš visada stengiausi dirbti už tiek, kiek anglai.

Iš pradžių mano alga nebuvo labai didelė, nes dirbdavau gal 3 dienas per savaitę. Bet po mėnesio jau uždirbdavo 250 svarų per savaitę. Po 4 mėn. teko išleisti skausmingą sumą pinigų apsaugos pažymėjimui – jis kainavo 4 mėnesių santaupas, bet kai dabar žiūriu atgal, tikrai dėl to nesigailiu. Iškart po mėnesio gavau pirmą savo kaip apsaugininko darbą ten. Tai buvo vestuvės.

Tai buvo tik vieno vakaro darbas, už kurį pinigus gavau tiesiai į rankas. Padariau gerą įspūdį apsaugos kompanijos savininkui, kuris po savaitės paskambino ir paklausė, ar norėčiau padirbėti savaitgaliais naktį. Darbas buvo prižiūrėti brangius lenktyninius žirgus, kurių vienas kainuodavo nuo 10 tūkst. svarų. Na, aišku, pinigai nebuvo dideli, bet man labai reikėjo praktikos. Tad šeštadienio ir sekmadienio naktimis prižiūrėdavau žirgus. Darbas buvo lengvas, bet po pirmos nakties supratau, kodėl apsaugos kompanijos savininkui buvo sunku surasti žmogų, kuris gerai dirbtų. Žmonės, kurie yra dirbę apsaugininkais, tai žino: yra tokie taškai, kuriuose reikia atsižymėti ir dažniausiai iki jų reikia reikia eiti pėstute. Na, o naktį eiti į nežinia kur, tik su prožektoriumi tikrai reikia drąsos. Plius, tai vidury laukų. Girdi visokius garsus, matai judančius šešėlius. Na, pirmomis naktimis buvo tikrai baisu buvo, bet einant laikui pripratau ir pelėdų ūkavimas buvo kaip nuostabus paukščių čiulbėjimas o ne siaubo filmas.

Apsaugos vadovas turėjo bėdų, nes apsauginiai tiesiog nekeldavo kojos iš automobilio, nes bijojo. Taip dirbau metus – tiek statybose, tiek prižiūrėjau žirgus – kol vieną dieną nesutikau padirbėti už žmogų, kuris žirgus prižiūrėjo nuo pirmadienio iki penktadienio. Jis išėjo atostogų ir man reikėjo apsispręsti, ar aš galėsiu patempti nemiegojęs naktį ir dieną, tik po truputį šen bei ten nusnausdamas.

Viskas buvo gerai, kol trečią dieną statybose manęs nepagavo miegančio. Tada pradėjau ieškoti ilgalaikio apsaugininko darbo. Gavau pasiūlymą dirbti „Relief Security Officer“ – tai reiškia, kad neturi savo objekto, tave siunčia ten, kur jiems reikia, kai kam atostogos ar kas nors susirgo.

Po 8 mėnesių man pasiūlė pavaduoti apsaugos inspektorių, kuris išėjo atostogų. Jiems patiko, kaip aš dirbau, tad davė pabandyti „Patrolman Officer“ padirbėti: turėjau sąrašą objektų, kurios man reikėjo užrakinti ir tam tikrą valandą patikrinti. Tuomet mano alga buvo nuo 1600 iki 2400 svarų į rankas. Viskas priklausė nuo darbo valandų ir objektų – nuo 7,9 iki 12 svarų/ val. Plius, kas tris mėnesius man mokėjo 300 svarų priedą už tai, kad gerai dirbi. Bet, kaip sakoma, viskam, kas gera, ateina pabaiga. Kompanija, kurioje dirbau, buvo viena iš geriausių kompanijų, kuriose visi norėjo dirbti. Vis dėlto, mokėdama tokius gerus atlyginimus kompanija pradėjo susidurti su finansiniais sunkumais. Ten su manimi dirbo dar du lietuviai, kurie pasiliko, kai aš išėjau.

Dabar – apie mano dabartinį darbą. Kai siuntinėjau savo CV į kitas kompanijos, jau žinojau, ko noriu. Turėjau nemažai patirties, tad norėjau ir tinkamos algos, kuri buvo 9 svarai/val. ar daugiau. Netyčia atradau kompaniją, kuri dirba su radioaktyviomis atliekomis. Kad ten patektum, reikėjo aukšto apsaugos lygio patikros. Dar šiandien manau, kad man ten padėjo patekti tai, kad buvau tautinė mažuma.

Anglijoje yra taip, kad darbdavys turi priimti kuo įvairesnę tautų grupę. Man padėjo tai, kad šiek tiek supratau lenkiškai, laisvai kalbėjau angliškai, rusiškai ir, aišku, lietuviškai. Kai esi apsauginis, suprasti kitas kultūras labai naudinga. Su manimi dirbo 7 anglai, 1 indas, 4 nepaliečiai, 1 pakistanietis ir 1 lenkas. Kaip matote – tautų įvairovė, bet to klientas ir reikalavo iš apsaugos kompanijos, kad gautų kontraktą.

Na, buvau, kaip sakoma, reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Kalbėti apie detales, ką aš ten darau, negaliu, nes patys suprantate, visus mus turbūt kas nors tikrina. Nors abejoju, kad kas nors sugebės iššifruoti šitą laišką... Bet žinau tai, kad mus ir prižiūri, nors mes ir esame apsauga.

Po 1,5 metų darbo dirbu už 10,50 svarų/val. ir mėnesinę algą, siekiančią 2000 svarų į rankas. Dabar gavau kitą darbą, atsakingesnį. Esu viso objekto pulto operatorius. Žmogus, kuris yra atsakingas už visas signalizacijas ir nelaimingus atsitikimus. Su draugais juokauju, kad mano darbas panašus į Homerio Simpsono – sėdi, ramiai valgai spurgas ir meldiesi, kad nieko baisaus neatsitiktų. O patikėkite, nelaimių būna ir kartais baisių. Ir viskas – per žioplumą.

Dabar mano alga yra apie 2900 svarų/mėn., o valandinis atlyginimas pakilo iki 15,58 svarų/val. Dirbu 4 dienas ir po to 4 man – laisvos. Bet kaip ir visuose darbuose reikia dirbti papildomas pamainas, nes anglai nenoriai eina į darbą. Tai va, esu 32 metų provincijos berniukas iš Lietuvos su nebaigtu aukštuoju, dirbantis apsauginiu ir vidutiniškai gaunantis 2900 svarų per mėnesį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome Jūsų, lietuvių, gyvenančių svetur, pasidalyti – kokia alga ir darbo pozicija priviliotų jus vėl įsikurti tėvynėje? Kiek ir už kokį darbą gaunate svetur? Rašykite pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigrantas“ ir pasidalykite savo patirtimi, išreikškite nuomonę!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (487)