Prosenelio žmonos genai griauna sūnaus santykius

 (198)
Žmonės dažnai būna savimi nepatenkinti. Vienus erzina kūno sudėjimas, kitus – svoris. Yra kuriems nepatinka profesija, statusas, buitis. Šį sąrašą galima būtų tęsti iki begalybes. Kiekvienas, net ir iš pažiūros laimingas žmogus ko nors savyje nekenčia. Ir kuo didesnis nepasitenkinimas arba neapykanta sau, tuo jam sunkiau gyventi ir jaustis pilnaverčiu. Nors jeigu gerai pagalvoji – kas yra pilnavertiškumas?
© Shutterstock nuotr.

Bandymas pritapti prie aplinkos? Buvimas tokiu, kokie yra visi, neišsiskiriant nei mąstymu, nei kūnų, nei apranga? Arba atvirkščiai – išsiskirti? Banaliai aš čia pabandžiau pamąstyti apie gyvenimo prasme. O iš tikrųjų tiesiog norėjau pasidalinti savo nerimu, tuo, kas neduoda ramybės ir gąsdina. Tuo, ko niekada negalėsiu pakeisti ir ištaisyti - jokia dieta ar plastine operacija. Ir to negalės padaryti ir mano palikuoniai.

O neramina mane tai, kad mūsų giminės gyslomis teka afrikietiškas kraujas. Prieš daugelį metų mano prosenelis buvo paimtas į rekrutus. Iš tarnybos į Lietuvą jis grįžo ne vienas. Su prosenele - afrikiete ir jų sūnumi - mano seneliu. Senelis nepaveldėjo tamsios odos - tik beprotiškai garbanotus plaukus ir afrikietiškus veido bruožus.

Seneliui gimė trys vaikai, visiškai panašus į jį - tokie patys garbanoti ir baltos odos. Genas, atsakingas už kūno spalvą, taip ir nepasireiškė. Mūsų giminėje kol kas gimsta tik šviesūs vaikai su sunkiai iššukuojamais plaukais. Tokia buvo mano mama, jos du broliai, pusbrolis ir jo dukrelė, taip pat mano brolis ir sesuo. Aš tokių plaukų nepaveldėjau. Mano vaikai irgi jų neturi.

Ir gerai, kad neturi. Manau, kad išsiskirti tokiu būdų iš kitų yra tikra tragedija. Mano brolis ir sesuo visada dėl to kentėjo, mama irgi. Ir nuo patyčių, ir nuo perdėto dėmesio į savo neįprastas garbanas. Gerai vyrams. Nusiskutai plikai ir kažkuriam laikui neišsiskiri iš minios. O ką daryti moterims ir mergaitėms? Mano pusbrolio žmona parduotuvėje vengia savo mažai garbanotai dukrelei kepurėlę ar skarelę nuimti. Sako, aplinkiniai iš karto pradeda kreivai žiūrėti ir šnabždėtis už nugaros. Ir nepaaiškinsi visiems, kas ir kaip. Štai tau ir šiuolaikinis toleravimas!

Praėjusią savaitę į namus atvažiavo sūnus su savo drauge. Mes vakare vartėme šeimos albumą ir panelė pamatė mano giminės nuotraukas. Pastebėjau, kad ji sutriko ir išsigando. Suprantu ją. Ji išsigando, kad jai netyčia gali gimti tamsiaodis vaikiukas!

Po kurio laiko sūnus paskambino ir pasiskundė atšalusiais santykiais su mergina. Išgirdau priekaištus – ir reikėjo tau tas nuotraukas rodyti! Daugiau to niekad nedaryk! Pasijutau kalta. Dabar sėdžiu su albumu rankose ir svarstau – gerai, nerodysiu aš tu nuotraukų. Kas pasikeis? Galiu nukišti albumą į atokiausią kampą. O kur jis ruošiasi paslėpti vaiką, kuris gali gimti visai nepanašus į savo tėvus?

Nekaltinu sūnaus, kad jis bijo savo genų. Čia aš kalta. Nesugebėjau įskiepyti pagarbos savo protėviams todėl, kad pati jų ne tik gėdijausi, bet ir bijau. Labai bijau, kad gali gimti anūkai, panašūs į mano prosenelę. Ir ši baimė mane varo į depresiją. Noriu, kad mano vaikai ir vaikaičiai būtu laimingi. O protėvių kraujas to neleidžia. Ir aš nieko negaliu padaryti. Nors ir labai norėčiau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti savo patirtimi? Tai galite padaryti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (63)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (97)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (47)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (10)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.