Privatumas internete: mes nuogi prieš visą pasaulį?

 (26)
Informacinio saugumo problema Europoje buvo iškelta ne vieną kartą. Deja, tokios bendrovės kaip „Google“ ir „Facebook“, užimdamos aukščiausias vietas šioje rinkoje, kai kuriuos savo poelgius greitai užglaistydavo kitais. Panašu, jog „apeiti sistemą“ tokiems gigantams sunku nėra.
© K.Kavolėlio nuotr.

Neapsieita ir be žymesnių skandalų. Tačiau ar galima šią problemą taip ir palikti neišspręstą? Kokios politikos imasi panašios bendrovės, kad varžytų mūsų privatumą?

Akivaizdu, kad Europai kuo skubiau būtina taikyti griežtesnes apsaugos taisykles ir tuo įrodyti, kad kiekvieno asmens privatumas ir informacinis saugumas bus užtikrintas. Galima drąsiai teigti, jog naršydami internete neapsieiname be „Google“ pagalbos. Tai pagrindinis šaltinis, kurio dėka randame viską, ko mums tik gali prireikti. O štai, „Google“ paslauga „Street View“ neseniai palietė ir mus – Lietuvą. Šios bendrovės automobiliai neaplenkė nė vieno iš mūsų namų, filmuodami viską, kas juos supa.

Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, pamažu tapo matoma visam pasauliui iš labai arti. Nepriklausomi tyrimai atskleidžia ir kiek neįtikėtinus faktus: nekalčiausia žemėlapių sistema dabar aprašoma kaip „visa matanti akis“ nusikaltimų organizatoriams! Manau, kad taip pažeistas kiekvieno iš mūsų privatumas.

Paprastai tariant - aišku ir kas stovi mūsų kieme, ir pro kurį langą į namą patekti lengviausia. Ar mūsų buvo atsiklausta? Bandyti kreiptis į „Google“ beviltiška. Ši bendrovė iš pasaulio žemėlapio tikrai nieko neištrins. Be to, visa informacija plinta taip greitai, kad vėliau gali nelikti jokių šansų jos panaikinimui iš viešosios erdvės, pasiekiamos milijonams.

Tai liečia kiekvieną iš mūsų asmeniškai ir visą Europos Sąjungą kaip bendrą organizaciją. Problema aktuali visiems, todėl reikia iškelti konkretų teiginį, kurį spręstų Europos Komisija: „Google“, kaip informacijos platintojos, veikla privalo būti griežtai apribota.“

Mūsų dienomis dažnai linksniuojamas ir kitas žodis – „Facebook“. Remiantis statistikos duomenimis, maždaug 23 procentai žmonių net nėra susipažinę su šios bendrovės privatumo nustatymais ir nesiruošia jų keisti. Tai reiškia, jog tam penktadaliui „Facebook“ vartotojų (milijonams Europos Sąjungos gyventojų) derėtų susirūpinti savo žinomumu. Jų informacija atvira visiems interneto vartotojams.

Negana to, likusi dalis šio socialinio giganto vartotojų mano, kad jų saugumas ir privatumas yra užtikrintas. O tuo pačiu metu „Facebook“ vartotojų sutartyje aiškiai nurodyta, kad net ištrynę savo paskyrą, mes jokių anksčiau viešintų duomenų nepašaliname. Ši bendrovė turi teisę juos kaupti neribotam laikui ir pasiekti bet kurią akimirką (kiek žinau, įskaitant ir mūsų privačias žinutes!).

Tačiau įdomiausia yra tai, kad „Facebook“ ne tik renka informaciją apie mus, bet ir pasilieka teisę nutraukti mūsų paskyros galiojimą, jei tų duomenų neatnaujinsime (toks – keturioliktas vartotojo sutarties punktas). Mes nieko padaryti nebegalime, todėl, manau, įsikišti aukštesnei organizacijai būtina. Tik pati Europos Sąjunga yra pajėgi, ką nors pakeisti.

Lyginant praeitį su dabartimi, internetas dabar atviras beveik visiems. Dar prieš septynerius metus tiek „Facebook“, tiek „Google“, tiek kiti socialiniai tinklai ir paieškos sistemos, navigacijos prietaisai nebuvo tokie pažeidžiami. Įsilaužėliai iš viso pasaulio kasdien po 250 – 600 tūkstančių kartų bando pasiglemžti mūsų privačius duomenis.

Jei niekas nesikeis ir Europos Sąjungos įstatymai leis jiems būti kaupiamiems, vieną dieną visas pasaulis pažinos mūsų veidus, gatves, kuriomis kasdien žingsniuojame, žinos, kuo užsiėmėme praeityje, mūsų tikslus ir siekius. Mūsų atstovas – Europos Sąjunga - privalo užtikrinti saugumą ir privatumą, kuris iki šiol kiekvieną dieną yra laužomas neteisėtai.

Tik kodėl niekas nevyksta? Betrūksta to, kad ir mokykloje atsirastų saugumo internete pamokos. Juk visi nuo pat mažens turi suprasti, kokiame pasaulyje gyvena, kas gali nutikti kiekvienam iš mūsų, jei nesirūpinsime savo privatumu. Viskas pateisinama tuo, kad savo privatumą turime saugoti patys. Tuomet kada ateis laikas, kai mes būsime supažindinti su tuo, kaip apsaugoti save internete, kai, iš esmės, tai net nepriklauso nuo mūsų?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (41)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (485)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (472)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (227)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (67)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.