Privatumas internete: mes nuogi prieš visą pasaulį?

 (26)
Informacinio saugumo problema Europoje buvo iškelta ne vieną kartą. Deja, tokios bendrovės kaip „Google“ ir „Facebook“, užimdamos aukščiausias vietas šioje rinkoje, kai kuriuos savo poelgius greitai užglaistydavo kitais. Panašu, jog „apeiti sistemą“ tokiems gigantams sunku nėra.
© K.Kavolėlio nuotr.

Neapsieita ir be žymesnių skandalų. Tačiau ar galima šią problemą taip ir palikti neišspręstą? Kokios politikos imasi panašios bendrovės, kad varžytų mūsų privatumą?

Akivaizdu, kad Europai kuo skubiau būtina taikyti griežtesnes apsaugos taisykles ir tuo įrodyti, kad kiekvieno asmens privatumas ir informacinis saugumas bus užtikrintas. Galima drąsiai teigti, jog naršydami internete neapsieiname be „Google“ pagalbos. Tai pagrindinis šaltinis, kurio dėka randame viską, ko mums tik gali prireikti. O štai, „Google“ paslauga „Street View“ neseniai palietė ir mus – Lietuvą. Šios bendrovės automobiliai neaplenkė nė vieno iš mūsų namų, filmuodami viską, kas juos supa.

Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, pamažu tapo matoma visam pasauliui iš labai arti. Nepriklausomi tyrimai atskleidžia ir kiek neįtikėtinus faktus: nekalčiausia žemėlapių sistema dabar aprašoma kaip „visa matanti akis“ nusikaltimų organizatoriams! Manau, kad taip pažeistas kiekvieno iš mūsų privatumas.

Paprastai tariant - aišku ir kas stovi mūsų kieme, ir pro kurį langą į namą patekti lengviausia. Ar mūsų buvo atsiklausta? Bandyti kreiptis į „Google“ beviltiška. Ši bendrovė iš pasaulio žemėlapio tikrai nieko neištrins. Be to, visa informacija plinta taip greitai, kad vėliau gali nelikti jokių šansų jos panaikinimui iš viešosios erdvės, pasiekiamos milijonams.

Tai liečia kiekvieną iš mūsų asmeniškai ir visą Europos Sąjungą kaip bendrą organizaciją. Problema aktuali visiems, todėl reikia iškelti konkretų teiginį, kurį spręstų Europos Komisija: „Google“, kaip informacijos platintojos, veikla privalo būti griežtai apribota.“

Mūsų dienomis dažnai linksniuojamas ir kitas žodis – „Facebook“. Remiantis statistikos duomenimis, maždaug 23 procentai žmonių net nėra susipažinę su šios bendrovės privatumo nustatymais ir nesiruošia jų keisti. Tai reiškia, jog tam penktadaliui „Facebook“ vartotojų (milijonams Europos Sąjungos gyventojų) derėtų susirūpinti savo žinomumu. Jų informacija atvira visiems interneto vartotojams.

Negana to, likusi dalis šio socialinio giganto vartotojų mano, kad jų saugumas ir privatumas yra užtikrintas. O tuo pačiu metu „Facebook“ vartotojų sutartyje aiškiai nurodyta, kad net ištrynę savo paskyrą, mes jokių anksčiau viešintų duomenų nepašaliname. Ši bendrovė turi teisę juos kaupti neribotam laikui ir pasiekti bet kurią akimirką (kiek žinau, įskaitant ir mūsų privačias žinutes!).

Tačiau įdomiausia yra tai, kad „Facebook“ ne tik renka informaciją apie mus, bet ir pasilieka teisę nutraukti mūsų paskyros galiojimą, jei tų duomenų neatnaujinsime (toks – keturioliktas vartotojo sutarties punktas). Mes nieko padaryti nebegalime, todėl, manau, įsikišti aukštesnei organizacijai būtina. Tik pati Europos Sąjunga yra pajėgi, ką nors pakeisti.

Lyginant praeitį su dabartimi, internetas dabar atviras beveik visiems. Dar prieš septynerius metus tiek „Facebook“, tiek „Google“, tiek kiti socialiniai tinklai ir paieškos sistemos, navigacijos prietaisai nebuvo tokie pažeidžiami. Įsilaužėliai iš viso pasaulio kasdien po 250 – 600 tūkstančių kartų bando pasiglemžti mūsų privačius duomenis.

Jei niekas nesikeis ir Europos Sąjungos įstatymai leis jiems būti kaupiamiems, vieną dieną visas pasaulis pažinos mūsų veidus, gatves, kuriomis kasdien žingsniuojame, žinos, kuo užsiėmėme praeityje, mūsų tikslus ir siekius. Mūsų atstovas – Europos Sąjunga - privalo užtikrinti saugumą ir privatumą, kuris iki šiol kiekvieną dieną yra laužomas neteisėtai.

Tik kodėl niekas nevyksta? Betrūksta to, kad ir mokykloje atsirastų saugumo internete pamokos. Juk visi nuo pat mažens turi suprasti, kokiame pasaulyje gyvena, kas gali nutikti kiekvienam iš mūsų, jei nesirūpinsime savo privatumu. Viskas pateisinama tuo, kad savo privatumą turime saugoti patys. Tuomet kada ateis laikas, kai mes būsime supažindinti su tuo, kaip apsaugoti save internete, kai, iš esmės, tai net nepriklauso nuo mūsų?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (48)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (170)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (455)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (248)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.