Privatumas internete: mes nuogi prieš visą pasaulį?

 (26)
Informacinio saugumo problema Europoje buvo iškelta ne vieną kartą. Deja, tokios bendrovės kaip „Google“ ir „Facebook“, užimdamos aukščiausias vietas šioje rinkoje, kai kuriuos savo poelgius greitai užglaistydavo kitais. Panašu, jog „apeiti sistemą“ tokiems gigantams sunku nėra.
© K.Kavolėlio nuotr.

Neapsieita ir be žymesnių skandalų. Tačiau ar galima šią problemą taip ir palikti neišspręstą? Kokios politikos imasi panašios bendrovės, kad varžytų mūsų privatumą?

Akivaizdu, kad Europai kuo skubiau būtina taikyti griežtesnes apsaugos taisykles ir tuo įrodyti, kad kiekvieno asmens privatumas ir informacinis saugumas bus užtikrintas. Galima drąsiai teigti, jog naršydami internete neapsieiname be „Google“ pagalbos. Tai pagrindinis šaltinis, kurio dėka randame viską, ko mums tik gali prireikti. O štai, „Google“ paslauga „Street View“ neseniai palietė ir mus – Lietuvą. Šios bendrovės automobiliai neaplenkė nė vieno iš mūsų namų, filmuodami viską, kas juos supa.

Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, pamažu tapo matoma visam pasauliui iš labai arti. Nepriklausomi tyrimai atskleidžia ir kiek neįtikėtinus faktus: nekalčiausia žemėlapių sistema dabar aprašoma kaip „visa matanti akis“ nusikaltimų organizatoriams! Manau, kad taip pažeistas kiekvieno iš mūsų privatumas.

Paprastai tariant - aišku ir kas stovi mūsų kieme, ir pro kurį langą į namą patekti lengviausia. Ar mūsų buvo atsiklausta? Bandyti kreiptis į „Google“ beviltiška. Ši bendrovė iš pasaulio žemėlapio tikrai nieko neištrins. Be to, visa informacija plinta taip greitai, kad vėliau gali nelikti jokių šansų jos panaikinimui iš viešosios erdvės, pasiekiamos milijonams.

Tai liečia kiekvieną iš mūsų asmeniškai ir visą Europos Sąjungą kaip bendrą organizaciją. Problema aktuali visiems, todėl reikia iškelti konkretų teiginį, kurį spręstų Europos Komisija: „Google“, kaip informacijos platintojos, veikla privalo būti griežtai apribota.“

Mūsų dienomis dažnai linksniuojamas ir kitas žodis – „Facebook“. Remiantis statistikos duomenimis, maždaug 23 procentai žmonių net nėra susipažinę su šios bendrovės privatumo nustatymais ir nesiruošia jų keisti. Tai reiškia, jog tam penktadaliui „Facebook“ vartotojų (milijonams Europos Sąjungos gyventojų) derėtų susirūpinti savo žinomumu. Jų informacija atvira visiems interneto vartotojams.

Negana to, likusi dalis šio socialinio giganto vartotojų mano, kad jų saugumas ir privatumas yra užtikrintas. O tuo pačiu metu „Facebook“ vartotojų sutartyje aiškiai nurodyta, kad net ištrynę savo paskyrą, mes jokių anksčiau viešintų duomenų nepašaliname. Ši bendrovė turi teisę juos kaupti neribotam laikui ir pasiekti bet kurią akimirką (kiek žinau, įskaitant ir mūsų privačias žinutes!).

Tačiau įdomiausia yra tai, kad „Facebook“ ne tik renka informaciją apie mus, bet ir pasilieka teisę nutraukti mūsų paskyros galiojimą, jei tų duomenų neatnaujinsime (toks – keturioliktas vartotojo sutarties punktas). Mes nieko padaryti nebegalime, todėl, manau, įsikišti aukštesnei organizacijai būtina. Tik pati Europos Sąjunga yra pajėgi, ką nors pakeisti.

Lyginant praeitį su dabartimi, internetas dabar atviras beveik visiems. Dar prieš septynerius metus tiek „Facebook“, tiek „Google“, tiek kiti socialiniai tinklai ir paieškos sistemos, navigacijos prietaisai nebuvo tokie pažeidžiami. Įsilaužėliai iš viso pasaulio kasdien po 250 – 600 tūkstančių kartų bando pasiglemžti mūsų privačius duomenis.

Jei niekas nesikeis ir Europos Sąjungos įstatymai leis jiems būti kaupiamiems, vieną dieną visas pasaulis pažinos mūsų veidus, gatves, kuriomis kasdien žingsniuojame, žinos, kuo užsiėmėme praeityje, mūsų tikslus ir siekius. Mūsų atstovas – Europos Sąjunga - privalo užtikrinti saugumą ir privatumą, kuris iki šiol kiekvieną dieną yra laužomas neteisėtai.

Tik kodėl niekas nevyksta? Betrūksta to, kad ir mokykloje atsirastų saugumo internete pamokos. Juk visi nuo pat mažens turi suprasti, kokiame pasaulyje gyvena, kas gali nutikti kiekvienam iš mūsų, jei nesirūpinsime savo privatumu. Viskas pateisinama tuo, kad savo privatumą turime saugoti patys. Tuomet kada ateis laikas, kai mes būsime supažindinti su tuo, kaip apsaugoti save internete, kai, iš esmės, tai net nepriklauso nuo mūsų?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (47)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.