Prisiminimai iš vaikų namų: auklėtojos gąsdindavo baubais

 (8)
Rašau Jums apie vaikų namus. Aišku, kai kurie čia parašyti žodžiai gali atrodyti keistai, bet tai realybė. Kadangi ten gyvenau nuo mažumės, gal drąsiai pasakyti, kad ten gyventi – tikrai ne pyragai.
© Shutterstock nuotr.

Auklėtojos su vaikais elgdavosi grubiai ir žiauriai. Būdavo taip, kad tekdavo apginti nuo jų vaiką. Naktimis vieną pakeisdavo kita ir tiems, kurie nemiegodavo, ji pasakodavo, kad ateis baubas ir nusineš. Kiti labai bijodavo ir dažnai sakydavo, kad dėl to negali užmigti, tačiau joms būdavo nė motais.

Teko imtis priemonių, nes buvau mažiausias ir drąsiausias. Kai auklytė vėl papasakojo apie baubus, apsimečiau, kad miegu. Ji užsimetė ant savęs antklodę ir pradėjo baksnoti vaikams į šonus. Kai priėjo prie manęs, iššokau iš lovos, uždegiau šviesą ir pribėgęs nutempiau antklodę – štai ir mūsų baubas!

Kai kas nors atveždavo kokių žaislų, vaikai dalies jų nė nepamatydavo. Net ir dabar pasidaro pikta. Aišku, galima vaikams padėti, bet tuomet geriau žaislus nuvežti į pačius vaikų namus ir juos įduoti asmeniškai į rankas – tuomet tikrai žinosite, kad vaikai dovanėlę gavo. Pats galėčiau nueiti į vaikų namus su Kalėdų senelio apranga ir padaryti jiems pramogą, bet nerandu, kaip susitarti.

Pats šiuo metu gyvenu Vilniuje. Prieš išeinant iš vaikų namų, valdžia žadėjo, kad iš pradžių padės, bet išėjus buvo taip - „eik, kur nori, daryk, ką nori, niekam neįdomu“. Dauguma iš ten išėję nesugeba integruotis į visuomenę ir taip gyventi jiems per sunku. Aš, aišku, nesigiriu, bet man pavyko su viskuo susidoroti nieko neturint.

Būna, gatvėje prieina žmogus, klausia – ką daryti, kaip išlipti iš kokios bėdos? Kartais patariu, padedu, kiek galiu, bet jei matau, kad nesistengia – tuomet ne. Esu linksmas žmogus – galiu ir kitus pralinksminti, geros „dūšios“, bet šventės man – liūdnos dienos. Norėtųsi gauti patarimų, kaip su tuo susidoroti. Linkiu gerų švenčių,būkite laimingi!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (107)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (86)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...