Prisiminimai iš vaikų namų: auklėtojos gąsdindavo baubais

 (8)
Rašau Jums apie vaikų namus. Aišku, kai kurie čia parašyti žodžiai gali atrodyti keistai, bet tai realybė. Kadangi ten gyvenau nuo mažumės, gal drąsiai pasakyti, kad ten gyventi – tikrai ne pyragai.
© Shutterstock nuotr.

Auklėtojos su vaikais elgdavosi grubiai ir žiauriai. Būdavo taip, kad tekdavo apginti nuo jų vaiką. Naktimis vieną pakeisdavo kita ir tiems, kurie nemiegodavo, ji pasakodavo, kad ateis baubas ir nusineš. Kiti labai bijodavo ir dažnai sakydavo, kad dėl to negali užmigti, tačiau joms būdavo nė motais.

Teko imtis priemonių, nes buvau mažiausias ir drąsiausias. Kai auklytė vėl papasakojo apie baubus, apsimečiau, kad miegu. Ji užsimetė ant savęs antklodę ir pradėjo baksnoti vaikams į šonus. Kai priėjo prie manęs, iššokau iš lovos, uždegiau šviesą ir pribėgęs nutempiau antklodę – štai ir mūsų baubas!

Kai kas nors atveždavo kokių žaislų, vaikai dalies jų nė nepamatydavo. Net ir dabar pasidaro pikta. Aišku, galima vaikams padėti, bet tuomet geriau žaislus nuvežti į pačius vaikų namus ir juos įduoti asmeniškai į rankas – tuomet tikrai žinosite, kad vaikai dovanėlę gavo. Pats galėčiau nueiti į vaikų namus su Kalėdų senelio apranga ir padaryti jiems pramogą, bet nerandu, kaip susitarti.

Pats šiuo metu gyvenu Vilniuje. Prieš išeinant iš vaikų namų, valdžia žadėjo, kad iš pradžių padės, bet išėjus buvo taip - „eik, kur nori, daryk, ką nori, niekam neįdomu“. Dauguma iš ten išėję nesugeba integruotis į visuomenę ir taip gyventi jiems per sunku. Aš, aišku, nesigiriu, bet man pavyko su viskuo susidoroti nieko neturint.

Būna, gatvėje prieina žmogus, klausia – ką daryti, kaip išlipti iš kokios bėdos? Kartais patariu, padedu, kiek galiu, bet jei matau, kad nesistengia – tuomet ne. Esu linksmas žmogus – galiu ir kitus pralinksminti, geros „dūšios“, bet šventės man – liūdnos dienos. Norėtųsi gauti patarimų, kaip su tuo susidoroti. Linkiu gerų švenčių,būkite laimingi!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (176)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (180)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (279)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.