Prie vairo – saulėgrąžas gliaudantis autobuso vairuotojas

 (75)
Kiek esu matęs, vieni autobusų vairuotojai klausosi muzikos ausinėmis, kiti rašo žinutes, treti vairuodami pilnus autobusus sugeba valgyti net ir saulėgrąžas.
© DELFI

Manau, ne retas iš mūsų važiuodami viešuoju transportu esame matę, kaip vairuotojai garsiai klausosi muzikos per ausines ar kalba telefonu be laisvų rankų įrangos.

Bet kur yra peržengta saugumo riba, kai vairuotojai, būdami atsakingi už trisdešimties ar net penkiasdešimties keleivių sveikatą, sugeba vairuoti ir tuo pačiu rašyti žinutes ar net valgyti saulėgrąžas?

Šis video buvo nufilmuotas Vilniuje,  (...) autobuso salone, važiuojant nuo Žaliųjų ežerų į miestą. Daugelis, žinantys šį maršrutą, žino, kad jame yra ir pavojingų pakilimų, ir staigių posūkių.

Šioje filmuotoje medžiagoje matosi pagyvenęs vyriškis, kuris vairuodamas autobusą valgo saulėgrąžas, vienoje rankoje laikydamas maišelį šiukšlėms, o su kita ranka pasiimdamas dar saulėgrąžų. Dar reiktų pažymėti, kad karts nuo karto, kiek mačiau, šiukšles jis iškratydavo tiesiai pro langą (...).

Manau, kad priimant į darbus vairuotojus negali būti atsižvelgiama tik į jo vairuotojo teises, būtina atsižvelgti ir į jo sugebėjimą užtikrinti saugų ir sklandų važiavimą viešuoju transportu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI primena, kad Kelių eismo taisyklių (KET) 21 straipsnis vairuotojams draudžia naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.

Tas pats KET straipsnis nurodo, kad vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinio skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas pripažino, kad vairuojant automobilį valgymas, gėrimas ar rūkymas patenka į tokių veiksmų kategoriją.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (175)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (179)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.