Prekybos centrų nuolaidų rebusai: aguonų masė - ne aguonos

 (89)
Norintieji savaitgalį pramankštinti smegenis, turėtų pirkti ne tik kryžiažodžių ar sudoku žurnalus, bet ir pavartyti prekybos centrų lankstinukus, kuriuose galima rasti labai įdomių užduočių.
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Aguonų masė – ne aguonos?

Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį prekybos centras, kuriame viskas apgalvota ir apie viską pagalvota, siūlė nuolaidą riešutams, džiovintiems vaisiams ir aguonoms. Visuose prekybos centruose prieš Kalėdas galima rasti tinginių šeimininkių džiaugsmą: sumaltų aguonų masę, kurią galima tiesiai dėti į kalėdinius patiekalus. Nereikia nei kavamalės, nei mėsmalės teršti.

Tačiau Lenkijoje sumaltos aguonos, pasirodo, ne aguonos. Taip sako kasoje sėdinti pardavėja, aiškindama, kodėl nėra nuolaidos. „Tai aguonų masė, o ne aguonos“, - toks jos paaiškinimas.

Ledų tortui nuolaidos nebus

Vasarą viename prekybos centre buvo paskelbta nuolaida ledams. Norintieji pigiau pasmaguriauti praktiški žmonės apsidžiaugė. Informacija apie nuolaidas ledams pridėta ir prie gražių ledų tortų. Tačiau kasoje nuolaida ledų tortui kažkodėl ištirpo. „Tai tortas, o ne ledai“, - tvirtina pardavėja po ilgo pokalbio nuimdama nuolaidos nuorodą nuo torto.

Šį savaitgalį tame pačiame prekybos centre – nuolaidos butų tvarkymo, indų plovimo ir skalbimo buitinei chemijai. Stoviu prie lentynos ties WC gaivikliais ir galvoju: „Ar tai buto tvarkymo priemonė ar atsigaivinimo buitinė chemija?“. Pardavėjos klausti nedrįstu, nes galiu išgirsti dar įmantresnį atsakymą.

Alyvuogė – ne daržovė

Dažnai būna nuolaidų konservuotiems vaisiams ir daržovėms. Perku konservuotas alyvuoges. Nuolaidos, aišku, nėra. Pardavėja sako, kad tai alyvuogės, joms būna atskiros nuolaidos. Namuose ieškau viską žinančiame „Google“. Tikslaus paaiškinimo irgi nerandu. Kai pirmą sykį buvau Graikijoje, gidė lyg ir aiškino, kad tai yra uogos. Nors kitas prekybos centras alyvuoges jau priskiria vaisių ir daržovių bei taiko nuolaidas.

Ne taip seniai mačiau nuolaidą maisto gaminimo įrankiams. Ta nuolaida buvo pritvirtinta ir prie lentynos, kurioje sudėtos kepimo formos. Čekyje tos nuolaidos irgi nematyti. Vadinasi, kepimo forma nėra įrankis, nors, matyt, ir patys parduotuvės darbuotojai, lipdantys informaciją apie tas nuolaidas jau nebežino, kas įrankis, o kas ne.

Prekybos centruose, kurie yra arčiau namų, kažkada buvo nuolaida puskiečiam sūriui. Jį sėkmingai, matyt, gali nusipirkti tik gurmanai arba tie, kurie tokie sūrį suras naudodamiesi išmaniuoju telefonu.

Teisybės dėlei tenka pripažinti, kad būna ir pirkėjo širdžiai malonių nuolaidų. Pavyzdžiui, nuolaida visiems „Saldvos“ prieskoniams. Net nieko apie virtuvę neišmanantys žmonės pasakys, kad želatinas ar kepimo milteliai tikrai nėra prieskoniai, tačiau šių produktų pigiau galima nusipirkti.

Atvirai šnekant, nesuprantu, kas ir kaip sudarinėja tokius rebusus-nuolaidas ir kokia to nauda. Gal būtų paprasčiau, ties kiekviena preke (pvz., maisto gamybos įrankiai) įrašyti naują laikiną kainą, ar geriau patikrinti pirkėjo IQ koeficentą?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro apie tai, kaip skirstoma, kam bus taikoma nuolaida, pasiteiravo „Maxima LT“ Komunikacijos vadovės Renatos Saulytės. „Dėkojame už klausimą. Šiuo konkrečiu atveju aguonos ir aguonų masė yra du skirtingi produktai, tiksliau aguonų masė yra gaminys, pagamintas iš aguonų. Nuolaida buvo suplanuota ir taikoma tik aguonoms, bet ne gaminiams, pagamintiems iš aguonų, ar gaminiams/produktams, kurių sudėtyje yra aguonų. Tokių produktų turime ne vieną dešimtį. Todėl klientui, įsigijusiam aguonų masė, nuolaida pritaikyta nebuvo. Vis tik kitąkart, planuodami nuolaidas aguonoms mes svarstysime galimybę tuo pačiu nuolaidą taikyti ir aguonų masei“, - sakė ji.

Pasak R. Saulytės, kaip yra skirstomi produktai akcijoms priklauso nuo produktų (gaminių) savybių. „Visi produktai, kuriais prekiaujame, suskirstyti į atskiras produktų kategorijas, kurias nulemia tam tikros bendrinės produktų savybės, jų pagaminimo technologijos ir kt. Taip, yra pasitaikę atvejų (tačiau jie tikrai nėra dažni), kai mūsų sistemoje tam tikri produktai priskiriami vienai kategorijai, o klientams atrodo, kad šie produktai turėtų būti priskirti kitai. Pavyzdžiui yra buvęs atvejis, kai nuolaidas taikėme visiems glaistytiems varškės sūreliams, tačiau sulaukėme kliento priekaišto, kodėl tuo pačiu nepritaikėme nuolaidos varškės sūreliui su šokoladu. Tačiau tai kitas gaminys, skiriasi jo masė, sudėtis, pagaminimo technologija. Arba panašus atvejis, kai nuolaidą taikėme visiems šokoladas, o klientas priekaištavo, kodėl nepritaikėme nuolaidos šokoladinių saldainių dėžutei. Taigi, klientų nuomonių, kokiai kategorijai tam tikras produktas turėtų būti priskirtas, esama įvairių, - anksčiau susiklosčiusias situacijas įvardijo ji. - Tad, rengdami akcijas, teikdami nuolaidas pirmiausiai mes vadovaujamės kokiai produktų kategorijai produktas priskiriamas, tačiau kiek tai įmanoma, visuomet atsižvelgiame ir į klientų pastabas, pasiūlymus“.

DELFI jau anksčiau yra rašęs apie tai, kai skaitytojui abejonių sukėlė tai, kad nuolaida nebuvo pritaikyta jo perkamam sūriui – šis neva buvo ne fermentinis, o kietasis, o šiems nuolaida siūloma nebuvo.

Tąkart bendrovės„Palink“, valdančios prekybos tinklą „Iki”, atstovas spaudai Valdas Lopeta DELFI paaiškino, kad parduotuvė prekes, kuriomis akcijos metu bus prekiaujama su nuolaida, nustato savo nuožiūra, nors į pirkėjo nuomonę ir atsižvelgiama.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (24)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.