Praktiką Islandijoje atlikusi mergina apie šalį sužinojo įdomių faktųrašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (5)
Man buvo beveik penkeri, kai Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę. Ką prisimenu iš to laikotarpio įvykių, tai kai per televiziją rodė važiuojančius tankus prie televizijos bokšto. Tuo laiku didžiausia mano baimė buvo - karas. Tad pamačius tokį vaizdą per TV, puoliau slėptis po stalu ir verkti. Juk nenorėjau mirti. Žinoma, dabar visa tai atrodo lyg netikra, o galėjo būti ir kitaip...
© J.Eitmanavičiaus nuotr.

Mokykloje mokėmės daug apie šiuos įvykus, bet realų suvokimą ir supratimą apie laisvę, meilę savo šaliai, savo gimtinei supratau pradėjus studijuoti. Turėjau vieną labai įdomų dėstytoją, dalyvavusį Tautiniame Sąjūdyje, kuris sugebėjo visą tai perduoti.

Taip susiklostė likimas, kad po kelių metų atsirado galimybė atlikti praktiką Islandijos mokykloje. Buvo labai įdomu pamatyti ir pagyventi šalyje, kuri taip toli ir tokia svetima, tačiau tokia svarbi ir visam laikui įrašyta į mūsų istoriją. Turėjau galimybę papasakoti apie mūsų jauną šalį, apie kovas už laisvę ir turėjau progą padėkoti, kad tuo sunkiu Lietuvai momentu jie buvo už mus. Norėjau parodyti, kaip mes užaugome, kaip mes gyvename ir kokie mes laimingi.

Atliekant praktiką Islandijoje sutikau įvairių žmonių. Vieni islandai apie Lietuvą nieko nežinojo, kiti pasakojo man apie žymius filosofus, turinčius sąsajas su Lietuva ar net yra buvę pas mus.

Islandija pilna įdomybių, ne tik gamtos stebuklais, bet ir įdomiais papročiais, gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, islandai turi nedidelį kiekį islandiškų vardų, iš kurių ir renkamas vaikui vardas. Nėra kalboje tarptautinių žodžių. Tad ne veltui jų kalba tokia išlaikyta ir artimiausia senajai skandinavų kalbai.

Galiu daug pasakoti apie šią šalį, ką pamačiau, ką sužinojau, tačiau trumpai tariant, džiauguosi, kad turėjau galimybę ją aplankyti, truputį pažinti ir jai padėkoti už tai, kad gyvenu laisva.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (48)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (170)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (455)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (248)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.