Dėmesio! Jūs skaitote komentarų skiltį. Komentarus rašo DELFI skaitytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami. Komentarų turinys neatspindi DELFI redakcijos nuomonės.
Naujausi Seniausi Geriausi
2013-01-08 20:15
Komentaras yra nebeaktualus, todėl neberodomas
2013-01-08 18:56
Komentaras yra nebeaktualus, todėl neberodomas
Parašykite savo komentarą
Jūs esate prisijungusių skaitytojų komentarų skiltyje. Anonimiškai komentuoti galite čia. DELFI skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Vox Populi

Tragiška greitųjų kreditų istorija: mano laikas eina į pabaigą (758)

Visas košmaras prasidėjo, atrodo, visai nekaltai – tiesiog kaip daugeliui lietuvių pritrūko šiek tiek pinigėlių iki atlyginimo. Nelabai buvo iš ko pasiskolinti, o ir prašyti tikrai nemalonus jausmas.

Vaikino merginai paspęstas išbandymas sugriovė santykius (294)

Prieš keletą metų išgyvenau tikrą sukrėtimą, po kurio dar neatsigavau. Niekam nelinkiu to patirti, todėl nutariau pasidalinti savo istorija. Pradėsiu nuo patarimo – būkite atidūs rinkdamiesi savo antrąją pusę ir nuspręsdami susieti su ja savo likimą, nes klaidingai pasirinktas gyvenimo draugas gali jus įskaudinti iki širdies gelmių, kaip nutiko man.

Vakaras, kai mano vyras pravirko, pakeitė mūsų gyvenimą (36)

Mamos netekau, kai man buvo 15 metų. Su tėvu jau nebegyvenome, kai man buvo 8 metai. Po mamos mirties likau prižiūrima sesers ir jos draugo. Ačiū jiems, kad neteko atsidurti vaikų namuose. Šiuo metu esu 25 metų. Jau 3 metus esu ištekėjusi ir turiu vienerių metukų dukrelę. Bet kol tapau laiminga, reikėjo labai daug iškentėti.

Madingas vilnietis: kaip aš (vėl) užsimaniau mokytis

Senais laikais, pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte, didžiuliame, pilkame, bet įspūdingame pastate buvo įsikūrusi vaistinė. Gydydavo žmones. Padėdavo negaluojantiems. Kiek vėliau, vienas iš, turbūt, didžiausių tuometinių Vilniaus vizionierių Artūras Zuokas įkurdino buvusios vaistinės patalpose „Fluxus ministeriją“. Atsimenu, kai teko užsukti keletą kartų ir (at)rasti išprotėjusių menininkų studijas ar sausakimšą pastato vestibiulį su džiazuojančiais muzikantais. Menas ir muzika taip pat gydo žmones.

Svetur gyvenanti lietuvė: Vilnius man buvo skausmo miestas (109)

Išvažiavau vos penkiolikos. Nemeluosiu, bėgau nuo savęs ir aplinkos į geresnį gyvenimą, į galimybes. Išvažiavau viena, į nepažįstamą šalį, taip norėdama surasti vietą, kurioje priklausyčiau, kurioje jausčiausi žmogus, toks pats kaip visi kiti.