Politiniai lyderiai. Kur jie?

 (10)
Turbūt kiekvienas žmogus, daugiau ar mažiau besidomintis politiniais procesais, supranta, jog politiko amatas nėra iš paprastųjų. Valdžioje esantiems tautos atstovams būtina turėti ne vieną stiprią savybę norint sėkmingai dirbti – tai atsakomybės jausmas, ryžtas, etika ir t.t. Dažnai vieno ar kito politiko veiklą užgožia garbės nedarantys įvykiai - kad ir garsusis premjero nuomonės keitimas šaliai svarbiais klausimais.
© DELFI / Tomas Vinickas

Pastaruoju metu galima išgirsti teiginius, jog Lietuvoje kaip niekad trūksta ryškių politinių asmenybių, žmonių, išsiskiriančių iš kitų savo lyderystės bruožais, mokėjimu rasti kompromisus bei paprastumu bendraujant su eiliniais piliečiais. Neretai politiniais lyderiais vadinami tiesiog politinių partijų ar frakcijų vadovai, t.y., lyderystė nustatoma ne pagal asmeninius bruožus ir gebėjimus, o pagal užimamas pareigas. Tačiau vadovavimas toli gražu nėra tapatus lyderystei.

Viena iš priežasčių, kodėl matome politinių lyderių stoką, yra stagnacija partijų rinkiminiuose sąrašuose bei valdymo organuose. Naujiems veidams nelengva iškilti, kai dažniausiai jie savo partiečių reitinguojami tokiose pozicijose, iš kurių labai sunku patekti į renkamus postus. Kalbant apie dabartinį Seimą, rastume ne vieną narį, 2012 m. pradėjusį dirbti šeštą kadenciją, o ką jau kalbėti apie išrinktus 5 ar 4 kartus. Ar dažnai iš parlamento veteranų išgirstame naujų problemų sprendimo metodų, originalių idėjų? Čia jau galima pastebėti paradoksą - dauguma piliečių Seimu nepasitiki, bet pastoviai balsuoja už tas pačias partijas ir tuos pačius veikėjus.

Kita priežastis – jaunoje valstybėje nauji lyderiai dar nespėjo atsiskleisti. Tikrasis politinis elitas, profesoriaus B. Kuzmicko teigimu, susidaro per ilgą istorinę evoliuciją. Juk tarybiniais laikais kolektyvas buvo vaizduojamas daug pranašesnis už individus. O pavieniams asmenims vis dar sunku iškilti virš kitų, net ir turint lyderystės bruožų. Be to, lietuviškosios partijos dar tik bando atrasti savo tikrąjį veidą. Šiuo metu mūsų šalyje jų registruota per 40. Neskaičiuojant keleto pagrindinių gilias tradicijas ir stiprias ideologijas turinčių politinių organizacijų, didžioji dalis likusių nėra pastovios – t.y., išnyksta, atsikuria, susijungia su kitomis ir pan.

Mano nuomone, politinis lyderis - tai žmogus, nebijantis prisiimti atsakomybės, nesislepiantis už partiečių nugaros, turintis tvirtą nuomonę bei galintis savo įsitikinimus ginti argumentuotai (o ne lakstydamas po Seimo posėdžių salę su skylėtais džinsais rankoje). Taip pat siūlantis naujas idėjas, skatinantis inovacijas įvairiose srityse, o ne plaukiantis pasroviui.

Kada tokių, tikrų politinių lyderių, bus dauguma valdžioje? Tada, kai patys pakeisime savo požiūrį. Kai sugebėsime ne tik išgirsti skambius lozungus, bet ir suprasti, kas už jų slypi. Kai remsimės ne tik įvaizdžiu (gražus/negražus), bet ir realiai nuveiktais darbais.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (78)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (81)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...