Politiniai lyderiai. Kur jie?

 (10)
Turbūt kiekvienas žmogus, daugiau ar mažiau besidomintis politiniais procesais, supranta, jog politiko amatas nėra iš paprastųjų. Valdžioje esantiems tautos atstovams būtina turėti ne vieną stiprią savybę norint sėkmingai dirbti – tai atsakomybės jausmas, ryžtas, etika ir t.t. Dažnai vieno ar kito politiko veiklą užgožia garbės nedarantys įvykiai - kad ir garsusis premjero nuomonės keitimas šaliai svarbiais klausimais.
© DELFI / Tomas Vinickas

Pastaruoju metu galima išgirsti teiginius, jog Lietuvoje kaip niekad trūksta ryškių politinių asmenybių, žmonių, išsiskiriančių iš kitų savo lyderystės bruožais, mokėjimu rasti kompromisus bei paprastumu bendraujant su eiliniais piliečiais. Neretai politiniais lyderiais vadinami tiesiog politinių partijų ar frakcijų vadovai, t.y., lyderystė nustatoma ne pagal asmeninius bruožus ir gebėjimus, o pagal užimamas pareigas. Tačiau vadovavimas toli gražu nėra tapatus lyderystei.

Viena iš priežasčių, kodėl matome politinių lyderių stoką, yra stagnacija partijų rinkiminiuose sąrašuose bei valdymo organuose. Naujiems veidams nelengva iškilti, kai dažniausiai jie savo partiečių reitinguojami tokiose pozicijose, iš kurių labai sunku patekti į renkamus postus. Kalbant apie dabartinį Seimą, rastume ne vieną narį, 2012 m. pradėjusį dirbti šeštą kadenciją, o ką jau kalbėti apie išrinktus 5 ar 4 kartus. Ar dažnai iš parlamento veteranų išgirstame naujų problemų sprendimo metodų, originalių idėjų? Čia jau galima pastebėti paradoksą - dauguma piliečių Seimu nepasitiki, bet pastoviai balsuoja už tas pačias partijas ir tuos pačius veikėjus.

Kita priežastis – jaunoje valstybėje nauji lyderiai dar nespėjo atsiskleisti. Tikrasis politinis elitas, profesoriaus B. Kuzmicko teigimu, susidaro per ilgą istorinę evoliuciją. Juk tarybiniais laikais kolektyvas buvo vaizduojamas daug pranašesnis už individus. O pavieniams asmenims vis dar sunku iškilti virš kitų, net ir turint lyderystės bruožų. Be to, lietuviškosios partijos dar tik bando atrasti savo tikrąjį veidą. Šiuo metu mūsų šalyje jų registruota per 40. Neskaičiuojant keleto pagrindinių gilias tradicijas ir stiprias ideologijas turinčių politinių organizacijų, didžioji dalis likusių nėra pastovios – t.y., išnyksta, atsikuria, susijungia su kitomis ir pan.

Mano nuomone, politinis lyderis - tai žmogus, nebijantis prisiimti atsakomybės, nesislepiantis už partiečių nugaros, turintis tvirtą nuomonę bei galintis savo įsitikinimus ginti argumentuotai (o ne lakstydamas po Seimo posėdžių salę su skylėtais džinsais rankoje). Taip pat siūlantis naujas idėjas, skatinantis inovacijas įvairiose srityse, o ne plaukiantis pasroviui.

Kada tokių, tikrų politinių lyderių, bus dauguma valdžioje? Tada, kai patys pakeisime savo požiūrį. Kai sugebėsime ne tik išgirsti skambius lozungus, bet ir suprasti, kas už jų slypi. Kai remsimės ne tik įvaizdžiu (gražus/negražus), bet ir realiai nuveiktais darbais.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? papildyta specialistės komentaru (331)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (21)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (18)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (142)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (78)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.